Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui trečiadienį Kultūros ministerijoje įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.
Premiją dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje įteikė premjeras Saulius Skvernelis.
„Mūsų valstybė remiasi unikalia mūsų etnine kultūra – per šimtmečius susiklosčiusiu gyvenimo būdu, pasaulėžiūra, papročiais, mokymo sistema, vertybėmis ir begale kitų sričių, kurios daro mums įtaką kiekvieną dieną. Tam, kad išliktume lietuviai, privalome neprarasti šio išskirtinumo“, – sveikindamas laureatus sakė premjeras, cituojamas Vyriausybės pranešime.
S. Skvernelis kviečia neskirstyti kultūros „į etninę ir meninę, aukštesnę ar mažiau aukštą“, sakydamas, kad visa kultūra vienodai brangi ir svarbi, ir todėl jai skiriamas vienodas įvertinimas.
Per pastaruosius penkerius metus buvo išleistos H. Gudavičiaus parašytos ir A. Černiausko fotografijomis iliustruotos knygos: „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, „Gamtmeldžio sodas“, „Laiškai iš kaimo“, „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, „Tarp žemės ir dangaus“. Jose atskleidžiamas Dainavos krašto gamtos, kraštovaizdžio, vietos žmonių ryškūs paveikslai, senųjų kaimų kultūrinio ir dvasinio paveldo lobiai.
Nuo 1992 metų rašytojo H. Gudavičiaus sumanymu leidžiamas ir fotomenininko A. Černiausko nuotraukomis iliustruojamas laikraštis „Šalcinis“, anot ministerijos, atspindi ir aiškina Dainavos krašto kalbinės kultūros, etikos ir estetikos, papročių ir tradicijų vertybes.
2017 metais pasirodė šimtasis šio laikraščio numeris. Fotomenininkas A. Černiauskas kartu su broliu Mindaugu Černiausku nuolat rengia savo darbų parodas etnokultūrine ar gamtine tematika įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienio šalyse.
J. Basanavičiaus premija įsteigta 1992 metais, 2017 metais valstybinė šio vardo premija panaikinta ir įsteigta nacionalinė, tokiu būdu ją prilyginant kitoms nacionalinio lygmens premijoms.
Premija skiriama už reikšmingus darbus etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu ir sklaida. Ją yra gavę 37 asmenys.
Premijos dydis – 30,4 tūkst. eurų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai yra paraginę šią premiją teikti kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, Vasario 16-ąją Prezidentūroje.
BNS