Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Abdullah Ocalan - Kurdistano darbininkų partijos (PKK) steigėjas. Youtube stop kadras
Jūras BarauskasŠaltinis: ELTA.LT
„12-asis PKK kongresas priėmė sprendimą išformuoti PKK organizacinę struktūrą ir atsisakyti jos ginkluotos kovos metodo“, – teigiama pasibaigus praėjusią savaitę vykusiam partijos kongresui išplatintame grupuotės pranešime.
Savo pranešimu apie išformavimą PKK atsiliepia į vasarį pasigirdusį jos steigėjo Abdullah Ocalano, nuo 1999 m. kalinčio netoli Stambulo krantų esančioje saloje, kvietimą kovotojams nusiginkluoti ir išsiformuoti.
A. Ocalanas laiške ragino PKK sušaukti kongresą, kad šis sprendimas būtų įformintas oficialiai.
Dar po kelių dienų PKK vadovai sutiko su A. Ocalano siūlymu ir paskelbė paliaubas.
Šeštadienį pasakytoje kalboje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad bet kurią akimirką gali būti pranešta apie partijos likvidavimą, pridurdamas, kad jo vyriausybė yra pasiryžusi „apsaugoti mūsų šalį nuo terorizmo rykštės“.
„Mes žengiame ryžtingus žingsnius į priekį, kad Turkijoje neliktų teroro“, – sakė jis.
PKK, kurią Turkija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašus, dar 1984 m. pradėjo ligi šiol besitęsiantį ginkluotą sukilimą.
Iš pradžių sukilėliai siekė atskirti žemių, kuriose galėtų įsikurti kurdai, sudarantys iki 20 proc. Turkijos gyventojų, kurių šalyje yra 85 milijonai.
Nuo tada, kai A. Ocalanas atsidūrė už grotų, buvo ne kartą mėginama nutraukti daugiau nei 40 000 gyvybių nusinešusį kraujo praliejimą.