Kur tek­tų bėg­ti slėp­tis šiau­lie­čiams?

Šiauliai

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je yra pri­skai­čiuo­ti 38 ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai. Pa­ly­gin­ti, tar­ki­me, Pa­ne­vė­žy­je yra 79 KAS, Ute­no­je – 32. Šiau­liuo­se tai yra mo­kyk­lų ir dar­že­lių pa­sta­tai, Šiau­lių are­na, Šiau­lių te­ni­so aka­de­mi­jos pa­sta­tas, Šiau­lių leng­vo­sios at­le­ti­kos ir svei­ka­tin­gu­mo cent­ro ma­nie­žas, Šiau­lių jau­nų­jų tu­ris­tų cent­ras. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

208070

Uk­rai­no­je žmo­nės jau dvi sa­vai­tes pri­vers­ti slėp­tis nuo ru­sų ka­rių puo­li­mo: met­ro sto­ty­se, rū­siuo­se ar ki­to­kio­se po­že­mi­nė­se slėp­tu­vė­se. Ne­rims­tant ka­rui, jau ir lie­tu­viai ėmė do­mė­tis, kur rei­kė­tų slėp­tis nuo oro ata­kų. Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių (KAS) Šiau­liuo­se yra 38, ta­čiau Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (VRM) ak­cen­tuo­ja, kad nuo avia­ci­jos ata­kų ge­riau­sia slėp­tis ne juo­se.
 

Slėptuvės – ne kiekviename mieste

Lietuviai sunerimo – kur karo atveju tektų slėptis mums? Savivaldybės ima skelbti informaciją, kiek turi vietų, kur galėtų laikinai prisiglausti evakuoti gyventojai. Bet reikia pabrėžti, kad dažniausiai tai yra ne tikrosios slėptuvės, o kolektyvinės apsaugos statiniai, mat slėptuvėms įrengti reikia atitikti tam tikrus Vyriausybės numatytus kriterijus.

Kaip informavo Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas, 2018 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad slėptuvės savivaldybėse įrengiamos, kai savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai patenka į:

• pavojingo objekto galimo pavojaus zoną;
• 30 km nuo Ignalinos atominės elektrinės, kurios eksploatavimo nutraukimas vykdomas, zoną;
• 100 km nuo Baltarusijos Respublikoje statomos (eksploatuojamos) atominės elektrinės zoną.

Šiaulių miesto savivaldybė neatitinka šių kriterijų (miestas yra zonoje 100–300 km nuo BAE).

Slėptuvės yra specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos patalpos apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, vykdančius valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas bei užtikrinančius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Slėptuvių poreikį šalyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kur slėptųsi šiauliečiai?

Šiaulių miesto savivaldybėje yra priskaičiuoti 38 kolektyvinės apsaugos statiniai. Palyginti, tarkime, Panevėžyje yra 79 KAS, Utenoje – 32.

Kas yra tie KAS? Iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui, saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio, bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai. Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.

Kitaip tariant, Šiauliuose tai yra mokyklų ir darželių pastatai, Šiaulių arena, Šiaulių teniso akademijos pastatas, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro maniežas, Šiaulių jaunųjų turistų centras. Tikslus sąrašas skelbiamas Savivaldybės tinklalapio skyriuje „Veiklos sritys“, pasirenkant „Civilinė sauga ir mobilizacija“, „Ekstremaliųjų situacijų valdymas“. KAS žemėlapį taip pat galima rasti Savivaldybės interneto puslapyje. KAS parinkti vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašu.

Vietų – 10 tūkst. gyventojų

Kiek tuose 38 pastatuose tilptų vietos prisiglausti ieškančių šiauliečių? Atsakymas nevienareikšmiškas: tai priklauso nuo to, ar žmonės slepiasi dėl ekstremalios nelaimės, ar dėl evakuacijos. „Numatytuose ir specialiuoju ženklu pažymėtuose kolektyvinės apsaugos pastatuose pagal nustatytą asmeniui priskirtą plotą ekstremaliosios situacijos metu gali apsisaugoti per 48 000, evakuotų gyventojų – 10 500“, – patikslino Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas.

Nelaimės atveju kai kuriuose statiniuose būtų randama reikalingų daiktų, tačiau ne visur. „Dalis kolektyvinės apsaugos statinių yra aprūpinti sulankstomų lovų ir miegmaišių komplektais. 2021 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracija įsigijo 235 komplektus sulankstomų lovų ir miegmaišių komplektų, skirtų kolektyvinės apsaugos statiniuose evakuotiems gyventojams. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-12-15 patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės kolektyvinės apsaugos statiniams aprūpinti reikalingų priemonių materialinių išteklių žinynas, kuriame numatytos materialinės priemonės (čiužiniai, miegmaišiai, pagalvės, antklodės, drabužiai ir avalynė, dezinfekcijai skirtos priemonės, asmens higienos priemonės), jų valdytojai (tiekėjai) – Savivaldybei pavaldžios įmonės, viešosios įstaigos. Tačiau tai aprūpintų taip pat tik dalį poreikio. Dėl papildomo aprūpinimo poreikio būtų kreipiamasi į Valstybės rezervą“, – vardija
L. Gadliauskas.

Pasak vedėjo, bėgti į KAS galėtų visi gyventojai, įskaitant ir Savivaldybės darbuotojus, kadangi jiems jokios atskirai numatytos slėptuvės nėra.

Pagalbos prašytų ir verslo

Bet Vidaus reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad KAS labiausiai gali padėti ekstremalios nelaimės atvejais, kaip gamtos stichijos ar pan. O nuo aviacijos atakų slėptis reikia požeminiuose garažuose, rūsiuose, jei miestuose yra – požeminėse perėjose.

„Slėptis rekomenduojama mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančiose patalpose su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiuose, pusrūsiuose, cokoliniuose aukštuose, eksploatuojamose slėptuvėse, statinio patalpose, kurias prireikus būtų galima greitai užsandarinti“, – vardija ir Savivaldybės atstovas.

Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas patikina, kad, esant reikalui, būtų kreipiamasi pagalbos ir į juridinius asmenis, galbūt turinčius tinkamų slėptis patalpų: „Nutikus nelaimei, svarbus visuomenės susitelkimas, todėl visų pagalba ir dėmesys aplinkiniams padeda lengviau spręsti iškilusius iššūkius.“

Tiesa, apie pavojų pirmiausia gyventojai įspėjami garsiniais signalais, t. y. kaukiančiomis sirenomis. „Savivaldybės gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ES naudojamos dvi sistemos: perspėjimo sirenomis sistema (PSS) per turimas centralizuoto ir vietinio valdymo sirenas ir gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), kuria į mobiliuosius telefonus perduodamas pranešimas. Savivaldybės teritorijoje yra 9 centralizuoto valdymo elektromechaninės, 15 elektroninio tono ir balso sirenos su 2 sirenų valdymo pultais bei 2 vietinio valdymo sirenos“, – teigia L. Gadliauskas.

Kaip elgtis, joms sukaukus? „Išgirdus „Dėmesio visiems“ signalą, trunkantį 3 minutes, būtina įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti nacionalinio transliuotojo programoje skelbiamą informaciją. Šią informaciją taip pat pateikia regioniniai bei vietiniai transliuotojai. Būtent jos pagrindu būtina vadovautis, priimant tolesnius sprendimus“, – sako vedėjas.

Kolektyvinės apsaugos statiniuose, rūsiuose, požeminiuose garažuose ar kitose vietose, kur slepiasi gyventojai, pasak L. Gadliausko, galima išbūti tiek laiko, kiek ten yra saugu, ir kol nesibaigia vandens, maisto ir kitos svarbiausios atsargos.

Jei kyla klausimų, Lietuvos gyventojams yra skirta interneto svetainė LT72 www.lt72.lt, kurioje – naudingi praktiniai patarimai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt