Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų yra susijusios su vairuotojų regėjimu ir matomumu. T. y. teisingų ir adekvačių sprendimų automobilininkai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelių šešėliuose tykančius pavojus. „Winter Rally" organizatoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, primena: žiemą, kai dienos ilgumas siekia vos 8 valandas, ši problema tampa ypač aktuali – atšvaitų ar žibintų neturintys pėstieji tiesiog tampa nematomais.
„Mes visada pasisakome už saugų eismą keliuose. Pėstieji yra lygiaverčiai eismo dalyviai, todėl jų saugumas yra itin aktuali ir opi problema. Tamsiuoju paros metu mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų keliuose rizika smarkiai išauga, todėl atšvaitai pėstiesiems tampa būtini", - teigia „Winter Rally 2018" direktorius Ramūnas Kliunka.
Praėjusiais metais Lietuvos keliuose įvykusiose eismo nelaimėse gyvybės neteko 192 žmonės. Daugiau nei trečdalis (68) žuvusiųjų – pėstieji, iš kurių net 39 buvo mirtinai traumuoti tamsiuoju paros metu. Tokios gąsdinančios proporcijos leidžia daryti prielaidą, jog pėstieji akivaizdžiai nesuvokia skirtumo tarp „matau" ir „esu matomas".
Atlikti tyrimai rodo, kad atšvaito neturintis pėstysis tampa pastebimu, kai iki jo lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti. Analogiškomis sąlygomis dviratininkas ar pėstysis su atšvaitu matomas maždaug iš už 120–150 metrų, net važiuojant įjungus artimąsias šviesas. Jeigu šalikele keliaujantis žmogus neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją, lyginant su šviesiu paros metu, išauga net iki 8 kartų. Be to, žiemą labai dažnai matomumą komplikuoja meteorologinės sąlygos – dulksna, sniegas, šlapdriba, o neretai ir lietus.
Atšvaitai gali išgelbėti gyvybes tik tuomet, kai žmonės su atšvaistais yra apšviečiami automobilio žibintų. T. y. prisegti ar kabo aukštyje tarp pėsčiojo kelių ir juosmens, o atšvaitas-juostelė – aukščiau dešinės rankos riešo. Dviratininkams patariama atšvaitą dėti ne ant čiurnos, o ant blauzdos. Svarbu suvokti, kad minimalus atšvaito plotas turėtų būti 15 kvadratinių centimetrų. Juostelė su šviesą atspindinčia medžiaga bus mažai efektyvi, jei susukta į ritinėlį atsidurs ant rankinės ar kuprinės rankenos, o ne ant žmogaus rankovės. Saugaus eismo specialistai pataria rinktis drabužius, prie kurių jau yra prisiūti šviesą atspindintys elementai.
Utenos rajono savivaldybės informacija