Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Juliaus Kalinkso, fotobanko nuotr.
Karina VladičkėŠaltinis: BNS
Kaip Seime sakė komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, šiemet valstybės paveldotvarkai skirtas 6 mln. eurų biudžetas yra nepakankamas.
„Iš tikrųjų reikėtų keturis ar penkis kartus daugiau“, – antradienį sakė ji, Seime pristačiusi kultūros paveldo apsaugos būklės vertinimą.
Komisijos pirmininkės teigimu, panaši suma paveldotvarkai buvo skirta ir prieš 20 metų, nors darbų sąnaudos augo kartais.
„Tragišką finansavimo realybę iliustruoja Palėvenės dominikonų vienuolynas: esant dabartiniams asignavimams, jo restauravimas truktų mažiausiai 25 metus. Tai reiškia, kad kai darbus baigtume, tektų pradėti iš naujo“, – pridūrė V. Ščiglienė.
Norimas steigti Kultūros paveldo fondas, pasak komisijos pirmininkės, leistų atskirti nacionalinės ir regioninės reikšmės objektus, jiems taikant skirtingus finansavimo modelius.
„Turime suprasti, kad paveldas yra investicija, išteklius, kuris užtikrina ekonominę, socialinę, kultūrinę naudą ir stiprina vietos identitetą. (...) turime labai daug pavyzdžių, kai vieno objekto prikėlimas (...) keičia visą vietos situaciją iš esmės ir visi tą vietą nori gerinti, gražinti, restauruoti“, – teigė komisijos pirmininkė.
Pasak jos, į 2025-2027 metų paveldotvarkos programą yra įrašyti 152 objektai, iš kurių 123 yra tęstiniai.
2021 metais neprižiūrimų paveldosaugos objektų buvo 520, o praėjusiais metais jų suskaičiuota 607.
Kultūros vertybių registre šiuo metu yra įrašyti 37 tūkst. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų – dalis jų, pasak V. Ščiglienės, jau yra sunykę.