Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Glitiškių dvaro rūmai. KPD (Loretos Vidžiūnienės) nuotr.
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
„Per 35-erius nepriklausomybės metus kai kurie svarbūs paveldosaugos procesai neįvyko. (...) Neužtenka vien atnaujinti kai kuriuos teisės aktus – kultūros paveldo tvarkyba reikalauja nemažai lėšų, o jų trūkumas yra pagrindinė ir ilgalaikė problema“, – antradienį teigė Seimo plenarinių posėdžių salėje kultūros paveldo apsaugos padėtį pristačiusi V. Ščiglienė.
„Valstybė paveldotvarkai skiria labai nedidelį finansavimą – 2025 metais numatyta skirti kiek daugiau nei 6 mln. eurų, nors iš tikrųjų reikėtų keturis ar penkis kartus daugiau“, – akcentavo ji.
Siūlo steigti Kultūros paveldo fondą
Pasak komisijos pirmininkės, dėl per mažo finansavimo siūloma steigti Kultūros paveldo fondą, kuris leistų atskirti nacionalinės ir regioninės reikšmės objektus, taip pat – aiškiai apibrėžti saugomo kultūros paveldo kriterijus.
„Paveldo komisija siūlo skirti steigti Kultūros paveldo fondą, kuriame kaupiamos lėšos būtų naudojamos paveldo tvarkybai. Norima atskirti nacionalinės ir regioninės reikšmės objektus, jiems taikant skirtingus finansavimo modelius“, – sakė V. Ščiglienė.
„Būtina aiškiai apibrėžti, kokį ir kokios būklės kultūros paveldą saugome. Kultūros vertybių registre yra įrašyta 37 tūkst. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų. Kartais atrodo, kad tai yra ne saugotinų vertybių sąrašas, o labiau inventorizacija“, – tęsė ji.
Finansavimo ypač pasigendama naujiems projektams
Pasak V. Ščiglienės, šiuo metu finansavimo ypač trūksta naujiems paveldotvarkos projektams.
„Į 2025–2027 metų paveldotvarkos programą yra įrašyti 152 objektai, iš kurių 123 yra tęstiniai. Finansavimas dažniausiai yra skiriamas tęsti pradėtus darbus, o ne naujiems projektams pradėti. Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų skaičius kasmet auga – 2021 m. jų buvo 520, o 2024 m. – jau 607“, – nurodė komisijos pirmininkė, akcentuodama būtinybę atlikti Kultūros vertybių registro reviziją.
„Svarbiausia informacija – kiek objektų šiandien vis dar egzistuoja ir yra išlikę. Deja, atsakyti yra sunku, nes nėra aiškios strategijos, kaip žinoti, ką iš tikrųjų saugome, o duomenys apie objektų būklę yra nepakankami. (...) Nėra įmanoma užtikrinti vertybių apsaugos ir gauti reikiamą finansavimą, todėl yra būtina Kultūros vertybių registro revizija“, – pabrėžė ji.
Tikisi didesnio ministerijų bendradarbiavimo
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės teigimu, pastebima ir Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijų bendradarbiavimo stoka.
„Tam, kad kultūros paveldas būtų vertinamas ir saugomas, labai svarbu, jog jis taptų neatsiejama švietimo sistemos dalimi. Teisės aktuose ir strateginiuose dokumentuose akcentuojama kultūros paveldo ir švietimo integralumo svarba ir nurodoma, kad tai yra viena svarbiausių priemonių išsaugoti kultūros paveldą. Tačiau, trūksta konkrečių valstybės prioritetų, bendradarbiavimo tarp Kultūros ir Švietimo ministerijų“, – akcentavo V. Ščiglienė.
„Netoli tas laikas, kad, jeigu neatkreipsime dėmesio į specialistų trūkumą, tai tiesiog paveldosaugininkų profesijos nebebus labai greitai. Matome tendencijas“, – pažymėjo ji.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
