Kultūros darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 90 eurų – ministras

Vilnius

Alfa.lt nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

67535

Penktadienį Seime prisiekęs naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad šiemet, kaip ir žadėta, kultūros darbuotojų vidutinis atlyginimas turėtų didėti apie 90 eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis taip pat tvirtina, kad kultūrininkų darbo užmokestis didės.

„Pinigai skirti nemaži kultūros darbuotojų atlyginimams didinti. Jie tikrai turėtų pasiekti įvairius kultūros darbuotojus – ir ministerijos, ir savivaldybių lygmens. Mes tikrai stebėsime, kaip tai vyksta savivaldybėse, kad tas laukiamas padidėjimas būtų realus“, – po priesaikos Seime žurnalistams sakė M. Kvietkauskas.

„Jei neklystu, apie 90 eurų turėtų didėti kultūros darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Tai, aišku, svarbus pokytis, didelis augimas“, – pridūrė jis.

Kita vertus, ministras atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, lieka atotrūkis tarp kultūros ir švietimo sferų darbuotojų.

„Darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus atlyginimų tas klausimas toliau bus sprendžiamas“, – teigė M. Kvietkauskas.

Vyriausybės vadovas penktadienį taip pat garantavo, kad kultūrininkų darbo užmokestis didės tiek, kiek planuota.

„Didės, kiek yra numatyta. Kartu su tiesioginiu padidinimu ir mokestinėmis priemonėmis – apie 80 eurų turėtų vidutiniškai didėti. Matyt, reikia sulaukti atlyginimo, ir pažiūrėti, kas kiek gavo“, – sakė S. Skvernelis.

Buvusi Kultūros ministerijos vadovybė pernai skelbė, kad kultūros darbuotojų algoms didinti 2019 metais numatyta papildomai skirti 6,6 mln. eurų. Iš jų 4,7 mln. eurų žadėjo Vyriausybė, 1,9 mln. eurais ketino prisidėti savivaldybės.

Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų teigimu, 2017 metais Lietuvoje vidutinis mėnesinis šios srities atlyginimas buvo 593 eurai atskaičius mokesčius. Šalyje iš viso yra apie 13 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų.

Žada dialogą

Penktadienį kalbėdamas apie svarbiausius laukiančius darbus M. Kvietkauskas pirmiausia paminėjo būtinybę baigti rengti kultūros strategiją 2020 – 2030 metams.

Jos projektą buvusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pristatė paskutinę savo darbo savaitę.

„Ją (strategiją – BNS) reikia svarstyti su kultūros žmonėmis. Kultūros politikos pagrindų įstatymas – labai svarbus dalykas, kuris tikrai susistemintų aiškiau visą sektorių“, – būsimus darbus vardijo naujasis ministras.

Anot jo, pirmasis suplanuotas posėdis Kultūros ministerijoje bus skirtas Gedimino kalno Vilniuje tvarkymui.

M. Kvietkauskas žada dialogą su kultūros darbuotojais ir politikais. Dėl tokio dialogo trūkumo kaltinta L. Ruokytė-Jonsson.

„Manau, kad stengsiuosi klausytis, stengsiuosi kurti dialogą su kultūros lauko žmonėmis, taip pat išlaikyti konstruktyvų dialogą su politine sfera. Aš šiaip esu dialogo žmogus. Dialogo filosofija – vienas iš dalykų, kuriuo domėjausi kaip akademikas. Tikiuosi, kad ją pavyks ir praktiškai įgyvendinti“, – sakė ministras.

Jis žada artimiausiomis savaitėmis pristatyti savo politinę komandą.

Praėjusių metų gruodžio 3 dieną ministras pirmininkas S. Skvernelis paskelbė, kad keičia tris savo Vyriausybės ministrus – kultūros, švietimo ir mokslo bei aplinkos. Jis teigė, kad taip nori duoti impulsą sėkmingiau vykdyti reformas šiose ministerijose.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt