Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje vertinami senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimai

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

76313

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialas - Kulautuvos reabilitacijos ligoninė pirmoji šalyje pradėjo vertinti senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimą. Tai atliekama visiems 65 metų ir vyresniems ligoninės pacientams, siekiant atpažinti silpnus ir į silpnumą linkusius žmones.

Per pirmąjį mėnesį, pasak Kauno klinikų pranešimo, ligoninėje įvertinus 90 pacientų, net 20 proc. buvo nustatyti kaip akivaizdžiai pažeidžiami, 21 proc. - šiek tiek silpni, 17 proc. - vidutiniškai silpni ir 18 proc. - labai silpni. Tai nustatę gydytojai galėjo parinkti tinkamas poveikio priemones bei adaptuotą reabilitacijos programą, siekiant, kad pacientai kuo greičiau grįžtų į normalią fiziologinę būklę. Kartu galėjo išsikelti ir naujas mokslines tyrinėjimo idėjas, kokios poveikio priemonės šiai pažeidžiamai pacientų grupei būtų efektyviausios.

2017 metų duomenimis, pasaulyje buvo 962 milijonai žmonių, vyresnių nei 60 metų amžiaus. Prognozuojama, jog 2050-aisiais jų bus arti 2 milijardų. Tai bus didelis iššūkis sveikatos ir socialinės priežiūros planavimui bei šių paslaugų teikimui, todėl senatvinio silpnumo sindromas itin svarbi tema, teigiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pranešime.

Anot Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytojos reabilitologės Aurelijos Beigienės, senatvinio silpnumo sindromas dažnai neteisingai suprantamas kaip įprasto senėjimo proceso dalis, todėl jis dar neturi pripažinto standartinio apibrėžimo. Silpnumas turėtų būti siejamas su amžiumi susijusiu sindromu, kuriam būdingas padidėjęs pažeidžiamumas dėl išorinių veiksnių - infekcijos, chirurginės intervencijos bei kitko, jis susijęs su didesniu komplikacijų skaičiumi, mirtingumu, griuvimais, negalia.

Vienas pagrindinių veiksnių, susijusių su senatvinio silpnumo sindromu, - raumenų masės praradimas, kurį sukelia biologinis senėjimas arba sarkopenija. Sulaukus 50 metų amžiaus, raumenų masė kasmet sumažėja apie 1-2 proc., todėl silpnėja ir raumenų jėga. Sarkopeniją dar labiau pasunkina sumažėjęs fizinis aktyvumas, o tai veda prie senatvinio silpnumo sindromo. Daugiau kaip 75 proc. šį sindromą turinčių asmenų jaučia energijos trūkumą, negali rankomis pakelti net 5 kg svorio ir yra mažai aktyvūs.

Norint pačiam atpažinti senatvinio silpnumo sindromą, reikėtų dėmesį atkreipti į sumažėjusią plaštakos griebimo jėgą, sumažėjusį ėjimo greitį, mažą fizinį aktyvumą. Taip pat - į nuolatinį nuovargio jausmą ar per pastaruosius metus neplanuotai prarastą daugiau nei 4 kg kūno svorį. Žmonės, turintys tris ir daugiau požymių, laikomi silpnais, vieną ar du požymius - turintys polinkį į silpnumą, o jeigu neturi nė vieno požymio - sveiki. Svarbu tai, kad rezultatas vėliau gali pasikeisti, nes žmonės gali pereiti iš vienos sunkumo būsenos į kitą. Yra ir kitų veiksnių, kurie leidžia įtarti silpnumą: pablogėjusi sveikatos būklė, sutrikusi pusiausvyra, negalėjimas savęs apsitarnauti, vienišumas, nevisavertė mityba. Taip pat - prasta nuotaika, nuolat vartojami daugiau kaip penki skirtingi vaistai, sutrikusios pažintinės funkcijos, šlapimo nelaikymas. Tačiau, anot gydytojos A. Beigienės, nėra paprasta atskirti silpnumą nuo fiziologinio senėjimo bei negalios.

Mokslininkai yra nustatę įvairias veiksnių grupes, skatinančias šių sindromų pasireiškimą. Tai - socialiniai (vienišumas, žemas išsilavinimo lygis), psichologiniai veiksniai, įskaitant depresijos simptomus, nesubalansuota mityba, gretutinės ligos bei su jomis susijusios komplikacijos. Įrodyta, kad nevisavertė mityba, anemija, nutukimas, onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti sergamumą bei mirtingumą tų žmonių, kuriems pasireiškė senatvinio silpnumo sindromas. Pašalinus minėtus simptomus, žmogus gali sugrįžti į normalią fiziologinę būklę.

Pagrindinės priemonės, norint išvengti senatvinio silpnumo sindromo arba sustabdyti jo progresavimą, - fiziniai pratimai, visavertė mityba ir vitaminas D. Seniai įrodyta, kad fizinis aktyvumas pagerina žmogaus savijautą, lėtina amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimą. Taip pat mažina griuvimų riziką, negalią, depresiją, daugelio kitų lėtinių ligų riziką. Pagerėja nuotaika, miegas ir pažintinės funkcijos. Maistas, praturtintas baltymais, padidina raumenų masę ir jėgą. Mažas vitamino D kiekis dažnai siejamas su padidėjusia silpnumo rizika.

Mokslininkai nustatė, kad senatvinio silpnumo sindromo progresavimą visoms amžiaus grupėms sumažina tik intensyvus fizinis aktyvumas. Tačiau lengvesnėse senatvinio silpnumo sindromo stadijose šis aktyvumas - ženkliai veiksmingesnis nei sunkesnėse. Visiems suaugusiems žmonėms rekomenduojamos aerobinio tipo treniruotės vidutinio intensyvumo arba intensyvesnės. Vyresnio amžiaus asmenims naudinga 2-3 kartus per savaitę papildomi raumenis stiprinantys ir pusiausvyrą lavinantys pratimai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt