Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Liaudyje sakoma, kad pripratimas blogiau už prigimimą ir šiame posakyje yra nemažai tiesos. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas gimstame turėdami sveiką santykį su maistu ir svarbiausia jo nesugadinti.
„Kiekvienas žmogus gimsta su įgimtu alkio ir saikingumo jausmu. Vos gimęs kūdikis prašo mamos pieno, jis jaučia, kada jis nori valgyti, kada jam užtenka. Svarbiausia yra nesugadinti šito sveiko vaiko santykio su maistu ir pojūčio, kada ir kiek jis nori valgyti“, – sako specialistė, sveikatai palankaus maisto technologė ir sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė bei konsultantė.
Sugadinti lengva, atkurti – sunku
Sugadinti natūralius vaiko mitybos įpročius gali tėvų nežinojimas arba pernelyg didelis pasitikėjimas pramoniniu būdu paruošta produkcija.
„Žinoma, parduotuvių lentynose yra ir sveikatai palankesnių produktų, bet yra ir alternatyvų, kuriomis maitindami savo vaikus galime pripratinti juos prie rafinuoto skonio. Tokie vaikai dar būdami metukų amžiaus darželyje atsisakys valgyti sveikatai palankų maistą, nes daržovių galbūt net nebus matę“, – sako R. Bogušienė.
Anot sveikos gyvensenos propaguotojos ir dviejų vaikų mamos, mažiesiems skirtų maisto produktų rinkoje yra tokių sausainių, ant kurių etikečių rašoma, kad jie tinkami pusryčiams arba tarp valgymų nuo vos keturių mėnesių amžiaus, nors jų sudėtyje cukraus yra beveik 20 g/100 g, druskos beveik 1 g/100 g, rafinuotų palmių riebalų.
„Tėvai turi stengtis, nuo pat mažumės vaikus maitinti kuo natūralesniais produktais, patys valgyti sveikai ir savo atžaloms duoti tokį patį sveikatai palankų maistą. Taip pat reikia vaikus pratinti kramtyti, ne vien tyrelėmis maitinti, kad būtų lavinamas kramtymo refleksas. Šis refleksas prisideda prie to, kad vėliau vaikas noriai valgo kopūstus, brokolius, kitas daržoves. Svarbiausia nesugadinti teisingo vaiko santykio su maistu, išsaugoti jį visą gyvenimą, nes taip galime užtikrinti gerą vaiko sveikatą ateityje“, – pataria organizacijos „Sveikatai palankus“ steigėja.
Suprasdami, kaip svarbu sveikesnės mitybos įpročius skatinti jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų, įvairių iniciatyvų imasi ir prekybininkai. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Buivydienės, tam, kad šeimos lengviau rastų parduotuvėse sveikesnius maisto produktus, jie buvo pažymėti specialiu „Rinkis sveikiau“ ženklu, kuriuo žymimi tik griežtus kriterijus atitinkantys produktai su mažesniu druskos, cukraus kiekiu, be GMO, transriebalų, bet su daugiau skaidulinių medžiagų. „Be to, skatindami sveikesnę mitybą taikome įvairias nuolaidas tam tikriems produktams pagal mažylių amžių. Pavyzdžiui, auginantiems 5-12 mėn. amžiaus vaikus siūloma pigiau įsigyti ekologiškų daržovių ir vaisių, 7-12 mėn. – kruopų, 8-12 mėn. – šviežios veršienos, triušienos, kalakutienos“, – apžvelgė „Rimi“ atstovė G. Buivydienė.
Pirmas maistas: daržovės ir vaisiai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kūdikius iki 6 mėn. rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu ir žindymą tęsti iki 2 metų. Pasak gydytojos dietologės Laura Romeraitės-Kuklierienės, 5-6 mėn. amžiaus kūdikius jau galima pradėti primaitinti įprastu maistu.
Papildomą maitinimą rekomenduojama pradėti nuo vienos rūšies daržovių (pvz., bulvių) tyrių. Kitą rūšį galima bandyti tik po savaitės, stebint, ar nėra alerginių reakcijų, maisto netoleravimo požymių. Rečiausiai alergines reakcijas sukeliančios daržovės yra moliūgai, brokoliai, agurkai, aguročiai, bulvės, cukinijos, žiediniai kopūstai. Išvirusios daržovės sutrinamos, įpilama truputį mamos pieno ar pieno mišinio.
Šiuo laikotarpiu taip pat galima pradėti duoti vaisių. Pradžiai geriausiai tinka šaukštelis trintos obuolio tyrės. Iš pradžių jos duodama po pusę šaukštelio kelis kartus per dieną tarp maitinimų, pamažu kiekis didinamas. Kaip ir daržovių, skirtingų vaisių duoti patariama kas savaitę. Taip pat nepatariama mažiausiems duoti tyrelių su įvairiais priedais – medumi, grietinėle, šokoladu.
Košės ir mėsa – kurios tinka geriausiai?
Maždaug nuo 7 mėnesių kūdikį galima supažindinti su kruopų košėmis, balinamomis motinos pienu ar adaptuotu mišiniu. Pasak L. Romeraitės-Kuklierienės, pradėti rekomenduojama nuo ryžių košės, nes ji mažiausiai alergizuoja. Vėliau kas 1-2 savaites galima bandyti vis kitą kruopų rūšį. Be ryžių, rečiausiai sukeliančios alergiją kruopos yra miežių (perlinės), sorų, avižų. Iš pradžių košių duodama 2, vėliau 3 kartus per dieną (pavyzdžiui, viena daržovių košė, kitos dvi skirtingų kruopų košės). Adaptuotų mišinių, sulčių, tyrelių, daržovių ir kruopų košių nereikia saldinti ar sūdyti, nes vėliau susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali sąlygoti ateityje nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies išplitimo atsiradimą. Košes galima paskaninti saulėgrąžų aliejumi.
Nuo 8 mėnesio kūdikiui galima pradėti duoti virtos mėsos tyrės. Geriausiai tinka virta veršiena ir triušiena, nes iš jos kūdikio organizmas pasisavina daugiausiai geležies. Vėliau galima duoti įvairios virtos liesos mėsos tyrių (kiaulienos, jautienos, kalakutienos). Maždaug nuo 9-10 mėnesio kūdikiui galima duoti paragauti uogų, nuo 10-12 mėnesio – kiaušinio, liesos žuvies.