Kūčios: kaip paminėti šią dieną?

Lietuva

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

198454

Kūčios – rimties ir susikaupimo metas. Dar senovėje lietuviams ši diena buvo ypatinga ir stebuklinga. Tad, kokias tradicijas puoselėjo protėviai bei ko galima pasimokyti šiuolaikinei visuomenei?

Šiais, komercijos ir daiktų vartotojiškumo laikais didžiosios metų šventės tampa bėgimu. Kiekvienas šiek tiek pakvaišta dėl dovanų pirkimo, triukšmingų įmonės ir draugų vakarėlių bei darbų, kuriuos būtina suspėti atlikti gausos. Tačiau senovės lietuviai šiuo laikotarpiu priešingai nei dabartinis žmogus gyveno ramybėje. Ne išimtis ir Kūčios. Šią dieną buvo priimta atsikelti kuo anksčiau, nudirbti būtinus darbus: sutvarkyti namus, suruošti vakarienę, susitaikyti su namiškiais.

„Buvo tikėta, kad jei anksti atsikelsi, tai visus metus visur spėsi, nudirbsi reikiamus darbus ir būsi visada pirmas. Taip pat buvo labai svarbu susitaikyti, išspręsti užsitęsusius konfliktus“, – pasakoja Šiaulių Aušros muziejaus edukatorė Laimutė Tomkuvienė.

Pasninkas

Vienas svarbiausių Kūčių dienos niuansų buvo pasninkas. Nuo pat ankstaus ryto visi šeimos nariai nevalgydavo ir pasninkaudavo. Košės gaudavo tik ligoti žmonės ir kūdikiai bei itin maži vaikai.

„Šeimos moterys, mamos buvo labai apdairios. Dažniausiai ryte būdavo išverdama žirnių ir pupų. Ir dubenys šio gėrio stovėdavo ant stalo. Tie, kurie išalkdavo ir nebegalėdavo iškentėti galėdavo paimti saują ankštinių daržovių ir suvalgyti“, – sako L. Tomkuvienė.

Na, o griežčiausiai pasninkaudavo senolės. Nebuvo valgoma nei pieno produktų, nei mėsos.

Stebuklinga naktis

Kūčių vakarą šeima susėsdavo prie stalo. Čia puikuodavosi skaniausi valgiai iš miško, daržo gėrybių. Pavalgius buvo imamasi įvairių spėjimų ir būrimo iš vaško. Netekėjusios merginos spėdavo, kuri ateinančiais metais pirmoji ištekės ir paliks tėvų namus. Tam seserys dėdavo pupeles ar žirnius ant namų slenksčio ir kviesdavo iš lauko šunį. Ta, kurios žirnį pirmąjį suvalgydavo šuo, esą pirmoji ištekės.

„Šiuos spėjimus atlikdavo tik suaugę, bet dar poros neturintys asmenys. Tie, kurie jau turėjo sukūrę šeimas griežtai tokiais spėjimais neužsiimdavo. Taip pat nusakyti ar ateinančiais metais asmuo suras porą buvo galima pasemiant birių produktų saują, pavyzdžiui, kūčiukų. Jei skaičius saujoje lyginis metai bus poroje, jei nelyginis teks vienišiauti. Tas pats galiojo ir spėjimams su tvora. Buvo apkabinama tvora. Jei tvoralenčių glėbyje tilpo lyginis skaičius mergina ištekės“, – pasakoja L. Tomkuvienė.

Artėjant vidurnakčiui buvo atliekami spėjimai iš vaško. Karštas žvakių vaškas buvo lašinamas į vandenį ir kiekvienas žmogus bandydavo atspėti iš gautos formos į ką tai panašu bei ką tai gali reikšti galvojant apie ateinančius metus.

Gerumo metas

Kūčios buvo gerumo metas. Bendruomenėje buvo priimta likimo valiai nepalikti vienišų asmenų nuošalyje. Todėl dažnai šeimos moterys suruošdavo maisto lauknešėlius kaime gyvenantiems vienišiems senoliams, kad ir šie turėtų maisto Kūčių vakarą. Kartais vienišiai būdavo kviečiami atvykti Kūčių vakarienės. Tai buvo didžiulė garbė, nes ypatingą vakarą nereikėjo praleisti vienam.

„Mūsų visuomenei reikėtų semtis šių vertybių iš senovės kartų. Tuomet didžiosios metų šventės būtų ramesnės, džiugesnės ir ne tokios komerciškos“, – sako L. Tomkuvienė.

rtk08850.JPG

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt