KTU lektorius: statydami aukščiausią pasaulyje medinį dangoraižį, japonai paneigia su mediena susijusius mitus

Kaunas

Paulina KuzmickaitėŠaltinis: Etaplius.lt

30046

Pasaulį apskriejus žiniai, kad Japonijoje bus statomas aukščiausias dangoraižis pagamintas iš medžio, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius Mindaugas Kasiulevičius džiaugiasi, jog Azijos architektai imasi tokio ryškaus projekto, bet pastebi, kad medienos statyba vis dar apipinta mitais.

Japonijos medienos gaminių kompanija „Sumitomo Forestry“ iki 2041 m. planuoja pastatyti 350 metrų, 70 aukštų dangoraižį, skirtą įmonės 350-mečiui paminėti. Pastatas su balkonais, kuriuose vešės sodeliai ir želdynai, turėtų išdygti Tokijuje, o jo vertė siektų 4,5 mlrd. eurų.

Japonijos vyriausybė medinių pastatų privalumus įžvelgė jau seniai, o 2010 m. priėmė įstatymą, kad visi valstybiniai pastatai, turintys tris ar mažiau aukštų, turi būti statomi iš medžio.

Skelbiama, jog pastato statyboms planuojama panaudoti 180 tūkst. kub. m japoniškų medžių medienos, o plieno konstrukcijos sudarys tik 10 proc. pastato masės. Atsižvelgiant į didelį Japonijos seisminio aktyvumo lygį, karkasinės sistemos linijiniai elementai (kolonos, sijos, atraminės sienelės) bus gaminami ir iš plieno.

Komentuodamas žinią apie būsimą aukščiausią pasaulio medinį dangoraižį, KTU lektorius M. Kasiulevičius pažymi, jog mediena daugeliui vis dar asocijuojasi su gaisrais, todėl iš jos ypač vengiama statyti daugiaaukščius pastatus.

„Šiuo klausimu ji nėra pavojingesnė nei kitos medžiagos, – pažymėjo pašnekovas. – Svarbiausias klausimas, kaip mediena bus prižiūrima, kuo bus padengta. O šioje srityje technologijos stipriai pasistūmėjusios į priekį.“

Visgi, statant daugiaaukščius medinius pastatus, susiduriama su problema dėl jungimo ir tvirtinimo būdų. „Japonai šioje srityje yra neblogai įgudę ir puikiai sugeba sukurti jungimo būdus be varžtų. Nors šiuo atveju panašu, kad jie bus naudojami“, – sakė KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorius.

Kitas dažnas mitas, pasak M. Kasiulevičiaus, jog mediena tarnauja trumpiau: „Pačioje Japonijoje yra medinių namų, skaičiuojančių šimtus metų. Didžiausias medienos priešas – drėgmė, todėl svarbu ją nuo to apsaugoti. Kovodami su drėgme, japonai išgarsėjo savo plačiais stogų karnizais. Dabar tam pasitelkiami įvairūs dažai, impregnantai ir kiti sprendimai.“

Vis dėlto mažiau erdvės užima ir pigesni už medieną yra metalas, stiklas ir betonas. „Jei plieno ir betono užtenka 20 centimetrų konstrukcijos, medžio gali reikėti ir 40 cm. Dėl to mediniai daugiaaukščiai pastatai tampa masyvesni, lieka mažiau naudingo ploto“, – aiškino M. Kasiulevičius.

Jo teigimu, daugelis nežino, kad medinės konstrukcijos yra naudojamos ir pramonėje, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

„Nemaža dalis Klaipėdos uosto, chemijos pramonės įmonių sandėliai yra mediniai. Tai daroma dėl ilgaamžiškumo reikalavimų, nes mediena yra atspari cheminiam poveikiui“, – sakė KTU dėstantis M. Kasiulevičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt