Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Nustatyta, kad įstatymas neatitinka Konstitucijos todėl, kad pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo teigimu, įstatymu įtvirtintas asmenų, turinčių teisę gauti kompensacijas, sąrašas yra baigtinis, tad ne visi turi teisę į žalos atlyginimą. Pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl kompensacijos galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.
Pagal įstatymą, žalos atlyginimą gali gauti paciento išlaikomi asmenys, pavyzdžiui, nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas.
Gauti neturtinės žalos atlyginimą gali ir mirusio paciento darbingi tėvai bei pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientas ir įstatyme nurodyti artimieji gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į valstybę ir gauti kompensaciją iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos. O į įstatymą neįtraukti artimieji žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą, atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu atveju žala atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos.
Pareiškėjo skunde teigiama, kad tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Taip pat, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.