Kroatija rengiasi prezidento rinkimams

Pasaulis

Kroatija ir ES / SCANPIX

EtapliusŠaltinis: BNS

Kroatijos kairiųjų pažiūrų prezidentas, atvirai kritikuojantis Vakarų karinę paramą Ukrainai, šį savaitgalį sieks perrinkimo, nors dėl posto su juo varžysis visa virtinė kandidatų, įskaitant konservatyvios vyriausybės remiamą žmogų.

Prezidentas Zoranas Milanovičius laikomas favoritu sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, nors mažai tikėtina, kad jam pavyks nugalėti jau pirmajame ture. Jei nė vienas iš aštuonių kandidatų nesurinks daugiau kaip pusės pirmajame ture atiduotų balsų, sausio 12 dieną bus surengtas antrasis turas, kuriame dalyvaus du daugiausia rinkėjų palaikymo sulaukę pretendentai.

Populiariausias Kroatijos politikas, 58 metų Z. Milanovičius, praeityje ėjo ministro pirmininko pareigas. Populistu vadinamas Z. Milanovičius – aršus dabartinio ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus kritikas, o pastaruoju metu Kroatijos politinėje scenoje nuolat vyksta jųdviejų rietenos.

Prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą A. Plenkovičiaus partija „Hrvatska Democratska Zajednica“ (HDZ), arba Kroatijos demokratinės sąjungos partija, parėmė pediatrą, universiteto profesorių Draganą Primoracą. Šis stengiasi parodyti save kaip vienytoją, o Z. Milanovičių piešia kaip skaldytoją.

Nors Kroatijoje prezidento postas iš esmės yra ceremoninis, jis turi tam tikrą politinę įtaką ir yra vyriausiasis kariuomenės vadas.

Z. Milanovičius kritikavo Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai ir dažnai kalbėjo, kad Kroatija neturėtų stoti į kurią nors pusę. Jis yra sakęs, kad Kroatija turėtų laikytis atokiau nuo pasaulinių ginčų, nors ji yra ir NATO, ir ES narė.

Z. Milanovičius taip pat blokavo Kroatijos dalyvavimą NATO vadovaujamoje mokymo misijoje Ukrainoje, pareikšdamas, kad „nė vienas kroatas karys nedalyvaus svetimame kare“.

Jo pagrindinis varžovas rinkimuose D. Primoracas pareiškė, kad „Kroatijos vieta yra Vakaruose, o ne Rytuose“.

Tačiau jo kandidatavimą į prezidento postą aptemdė didelio atgarsio sulaukusi korupcijos byla, dėl kurios Kroatijos sveikatos apsaugos ministras atsidūrė už grotų ir kuri priešrinkiminiuose debatuose užėmė svarbią vietą.

Politikos ekspertas Andjelko Milardovičius teigė, kad Z. Milanovičiaus perrinkimas būtų naudingas demokratijai Kroatijoje, nes valdančioji partija tvirtai kontroliuoja visas kitas valdžios institucijas.

„Esame suinteresuoti, kad valdžia būtų subalansuota ir kontroliuojama“, – sakė A. Milardovičius.

Z. Milanovičių remia centro kairės socialdemokratai, didžiausia opozicinė partija.

Kai kurie analitikai mano, kad konservatyvi nepriklausoma kandidatė Marija Selak Raspudič, priešrinkiminėse apklausose užimanti trečiąją vietą, galėtų turėti daugiau šansų nugalėti Z. Milanovičių, jei kaip nors patektų į antrąjį rinkimų turą.

M. Selak Raspudič praeityje buvo artima vienai dešiniajai politinei jėgai, bet dabar yra nepartinė. Ji daugiausia dėmesio skiria paprastų piliečių ekonominėms problemoms ir tokiems klausimams kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas šalyje ir korupcija.

Ketvirta pagal apklausas yra vienintelė kairiųjų žaliųjų pretendentė Ivana Kekin iš partijos „Možemo“, („Mes galime“), kuri valdo Kroatijos sostinę Zagrebą.

I. Kekin, ištekėjusi už populiaraus roko muzikanto, sako, kad ji būtų „naujos kartos prezidentė“.

Psichiatrė I. Kekin kaltino D. Primoracą ir HDZ, kad jie, sudarydami šešėlinius korupcinius sandorius, iš Kroatijos sveikatos apsaugos sistemos išsiurbė pinigus.

Prezidento posto siekia dar keturi kandidatai, tačiau manoma, kad nė vienas iš jų neturi šansų patekti į antrąjį turą.

Zagrebo gyventoja Ilka Matič sakė, kad tikisi, jog Z. Milanovičius iškovos dar vieną penkerių metų kadenciją, tačiau nurodė, kad „tarp jų visų nėra didelio skirtumo“.

Kroatijoje, kuri yra naujausia ES valstybė narė, prisijungusi prie bloko 2013 metais, yra apie 3,8 mln. gyventojų, 1,6 mln. iš jų turi rinkimų teisę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt