Krizės tyrimui vadovaujantis S. Jakeliūnas išsiuntė 8 klausimus D. Grybauskaitei: prezidentūra atsakymus žada pateikti raštu

Lietuva

EPA-ELTA nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

66253

Ekonominę krizę tiriantis Stasio Jakeliūno vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) išsiuntė 8 klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei. S. Jakeliūnas Eltai teigė, kad klausimai su papildoma informacija apie prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės tyrimą Prezidentūrai buvo išsiųsti dar gruodžio 28 d. Atsakymų iš šalies vadovės, tvirtino BFK pirmininkas, tikimasis sulaukti per artimiausią mėnesį.

Prezidentūra Eltai patvirtino komiteto klausimus gavusi ir teigė, kad į juos D. Grybauskaitė atsakys raštu.

S. Jakeliūno teigimu, prezidentės atsakymai taps svarbiais papildomais vertinimais šalia jau turimos informacijos, kurią tyrimą atlikdamas BFK surinko iš įvairių šaltinių ir komitete organizuotų liudytojų apklausų.

„Mes turime pakankamai informacijos ir liudijimų iš įvairių šaltinių. Tai čia būtų papildomi vertinimai, argumentai, kaip prezidentė situaciją matė tuomet (prieš 10 metų vykusią krizę. - ELTA) ir kaip vertina dabar priimtus sprendimus“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

Politikas atmetė opozicijos priekaištus, kad jos vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą Gitaną Nausėdą bei Seimo narę Ingridą Šimonytę. Jis kartu pabrėžė, kad politinių oponentų kritikuojamą tyrimą jau dabar galima vertinti kaip sukūrusį pridėtinę vertę.

Viena vertus, politikas pripažino, kad jo vadovaujamas tyrimas ilgainiui tapo politizuotas, tačiau, kita vertus, pabrėžė, kad nepraranda vilties, jog BFK suformuluotomis išvadomis ir rekomendacijomis bus tinkamai pasinaudota.

„Darbas, kuris buvo atliktas, yra reikalingas. Kitas klausimas, kaip juo bus pasinaudota ir kas pasinaudos, ar Seimas, ar Vyriausybė, ar Lietuvos bankas - visi turi turėti tokią galimybę. Aš matau tą didelį skepsį, ypač iš opozicijos, nes pasitaikė, kad du kandidatai į prezidentus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra remiami konservatorių partijos, taip pat liudijo šiame tyrime. Dėl to jis tapo politizuotas. Tačiau informacijos vertės prasme šis tyrimas, aš manau, yra tikrai reikalingas“, - kalbėjo S. Jakeliūnas. Jis pabrėžė, kad tyrimo išvados yra ypač reikalingos siekiant tramdyti Seime tvyrantį finansinį populizmą.

Raštu suformuluotose klausimuose prezidentės teiraujamasi, kaip ši vertina Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2008 metais. Ar prezidentė 2009-2010 metais bendravo su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais. Kaip D. Grybauskaitė, praėjus 10 metų po krizės, vertina Skandinavijos komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai sparčios plėtros (2005-2007) ir didelio nuosmukio (2009-2010) metais.

Prezidentės taip pat klausiama, ar jai 2009 m. buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą - jei taip, prašoma pateikti tai, kaip ji tokią informaciją vertino. D. Grybauskaitės prašoma pateikti nuomonę, ar buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, 2004-2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą, gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas.

Prezidentės prašoma pasiaiškinti ir dėl jos pasisakymo 2009 m. kovo 31d., kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją.“ D. Grybauskaitės prašoma įvertinti šią, pasak S. Jakeliūno, Vyriausybei įtakos dėl skolinimosi valstybės vardu turėjusią dešimtmečio senumo frazę.

Galiausiai prezidentės klausiama, kaip ji vertina Vyriausybės sprendimą skolintis ne iš Tarptautinio valiutos fondo, bet iš komercinių bankų, ir ar, jos nuomone, Vyriausybė pagrįstai 2009-2012 m. elgėsi neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc.

ELTA primena, kad BFK atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė I. Šimonytė.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt