Kretingos garbės piliečio vardas suteiktas generolui V. Nagevičiui-Nagiui

Kretinga

Kretingos garbės piliečio vardas suteiktas generolui V. Nagevičiui-Nagiui. Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

BNSŠaltinis: BNS

365267

Kretingos rajono savivaldybės taryba po mirties garbės piliečio vardą suteikė generolui, politiniam ir visuomenės veikėjui Vladui Nagevičiui-Nagiui.

Jis įvertintas už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, iškilius darbus ir pasiekimus sveikatos apsaugos, kultūros, ilgalaikės visuomeninės veiklos ir kitose srityse bei Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje, teigiama savivaldybės pranešime.

V. Nagevičiaus-Nagiaus kandidatūrą Kretingos rajono garbės piliečio vardui pateikė Kretingos muziejus.

Rajono garbės piliečio vardas paprastai per metus suteikiamas vienam asmeniui, o regalijos iškilmingai įteikiamos per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę.

Šiemet garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija vyks birželio 15 dieną Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje.

Nelikus generolo giminaičių, garbės piliečio regalijos ir pažymėjimas bus įteikti Lietuvos kariuomenės vadui generolui Raimundui Vaikšnorui.

V. Nagevičius-Nagius (1880–1954) – gydytojas, generolas, visuomenės ir valstybės veikėjas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas. Jis gimė Kretingoje, mirė Klivlende, Jungtinėse Valstijose, ir 1995 metais perlaidotas gimtajame mieste.

V. Nagevičius 1904 metais Sankt Peterburge baigė archeologijos institutą, 1910 metais – Sankt Peterburgo karo medicinos akademiją. Būdamas Rusijoje dalyvavo revoliucijos įvykiuose, už tai kalintas Šiauliuose, Kaune.

Dirbdamas archeologo darbą V. Nagevičius kasinėjo netoli Palangos esantį Kiauleikių kapinyną, archeologinius tyrinėjimus vykdė Kretingos apylinkėse, gretimuose kaimuose. Baigęs Karo medicinos akademiją, jis buvo paskirtas karo laivyno gydytoju – tarnavo Baltijos, Juodosios jūros laivynuose.

1918 metais V. Nagevičius apsigyveno Vilniuje ir pasinėrė į politinę visuomeninę veiklą. Jis dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, tapo pirmuoju jos gydytoju savanoriu, įsteigė gailestingųjų seserų kursus. 1920 metais jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

Įkūręs Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugiją ir komitetą Kauno invalidams šelpti, V. Nagevičius rūpinosi sužeistų karių gydymu, protezais, įsteigė dirbtuves, kuriose jie galėjo mokytis amatų. Jis taip pat įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, Lietuvos karininkų ramovę, rūpinosi jos rūmų statyba Kaune, 1923 metais įsteigė Jūrininkų mokyklą, Lietuvos jūrininkų sąjungą, buvo jos pirmininkas.

Ypač daug pastangų V. Nagevičius skyrė Karo muziejaus Kaune įkūrimui. Generolo vadovaujama iniciatyvinė grupė jį atidarė 1921 metų vasario mėnesį. Iki 1940 metų jis pats vadovavo šiam muziejui.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui V. Nagevičius buvo antisovietinio pasipriešinimo organizacijos Lietuvių aktyvistų fondo (LAF) Kauno štabo patarėju, kartu su kitais LAF atstovais pasirašė memorandumą „Apie Lietuvos būklę pradėjus veikti vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje“.

Iš Lietuvos generolas išvyko 1944 metais, artėjant Raudonajai armijai. Apsigyveno lietuvių pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, o 1949 metais emigravo į JAV.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt