PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Rugpjūčio 25 d. 15:18

R. Karoblis: „Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą“

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


12975

Rugpjūčio 25 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frank-Walter Steinmeier. Čia jie susitiko su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kuriai vadovauja Vokietija, kariais. Rukloje prezidentus lydėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.


Foto galerija:

al5-4406.jpg
al5-4466.jpg
al5-4490.jpg
al5-4528.jpg

„Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą. Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus efektyvaus bendradarbiavimo pavyzdys, kuris iliustruoja, jog grėsmes su mūsų NATO partneriais suvokiame vienodai, o tai – būtina sąlyga tolimesniam saugumo stiprinimui Europoje“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Aukštiems svečiams NATO bataliono kariai surengė pristatymą apie kovinės grupės veiklą, užduotis, pakvietė apžiūrėti daugianacionalinio vieneto karinę techniką.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 250 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra pasirengusi ir pajėgi atgrasyti, o prireikus kartu su nacionalinėmis pajėgomis nedelsiant reaguoti į bet kokią agresiją. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Šiuo metui Lietuvoje jau dislokuota antra Vokietijos karių pamaina.

NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prie rytinių NATO sienų buvo priimtas pernai liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.

Šiandien atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.