Krašto apsaugos ministerija registravo siūlymą dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos

Lietuva

Krašto apsaugos ministerija / Josvydas Elinskas/ELTA

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

Kovą Lenkijai ir Baltijos šalims pranešus apie sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, praėjusios savaitės ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) registravo tai numatantį nutarimo projektą.

Pirminis projektas buvo registruotas dar kovo pabaigoje, tačiau tada jis buvo pateiktas derinti atsakingoms institucijoms – Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijoms.

KAM teigimu, nuo 2003 m., kai Lietuva ratifikavo Otavos konvenciją, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms valstybėms. Ministerija taip pat pažymi, kad 32 pasaulio valstybės nėra konvencijos narės, tarp šių šalių yra Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.

Apsisprendus denonsuoti Otavos konvenciją, Vyriausybė šį siūlymą turės pristatyti prezidentui Gitanui Nausėdai. Tuomet šalies vadovas iniciatyvą pateiks Seimui. Parlamentui apsisprendus, išstojimas iš konvencijos įsigaliotų po pusmečio nuo sprendimo priėmimo.

Kaip skelbta anksčiau, kovo viduryje Baltijos šalys kartu su Lenkija paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Visos su Rusija sieną turinčios valstybės, išskyrus Norvegiją, ketina pasitraukti iš konvencijos, kas rodo šių regiono šalių vienodą grėsmių supratimą ir pasirengimą panaudoti visas būtinas priemones savo teritorijai ir laisvei apginti“, – teigiama KAM pateiktame nutarimo projekte.

Pasak ministerijos, pasitraukimas iš konvencijos sustiprintų Rusijos atgrasymo poveikį, leistų Lietuvos kariuomenei padidinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.

„Nors Ukraina ir yra konvencijos narė, tačiau tai nesustabdė Rusijos nuo užimtų Ukrainos teritorijų užminavimo įvairių tipų priešpėstinėmis minomis. Okupuotos Ukrainos teritorijos minuojamos masiškai. Todėl praktiškai nekyla abejonių, kad ir galimos agresijos prieš Lietuvą atveju Rusija neabejotinai masiškai minuotų užimamas teritorijas, nes tai suteiktų karinį pranašumą, ir konvencija nuo to neapsaugotų“, – akcentuoja KAM.

„Labai svarbus ir priešpėstinių minų panaudojimo psichologinis efektas – žinojimas, kad gali būti panaudotos priešpėstinės minos, priešo kariams padidins psichologinį spaudimą, stiprins psichologinį nuovargį priešo gretose ir silpnins discipliną mūšio lauke. Poreikis naudoti minų ieškiklius ir kitas išminavimo priemones lėtins priešo pajėgų judėjimą ir didins jų pažeidžiamumą“, – pabrėžia ministerija.

Primenama, kad kovo 18 dieną Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos priims prezidentas ir Seimas.

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt