Kovo 22-oji Pasaulinė vandens diena: ką vanduo reiškia jums?

Šiauliai

UAB „Šiaulių vandenys“ nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

169008

Kasmet kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Šiemet jos tema – „Vandens vertė“. Vanduo įvairiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Mes klausiame: ką vanduo reiškia jums? Kiek vanduo yra svarbus jūsų namams ir šeimos gyvenimui, jūsų gerovei, kultūrinėms praktikoms, jūsų sveikatai, vietinei aplinkai?

Namuose, mokyklose ir darbo vietose vanduo gali reikšti sveikatą, higieną, orumą ir darbo našumą. Kultūrinėse, religinėse ir dvasinėse vietose vanduo gali reikšti ryšį su kūryba, bendruomene ir savimi. Natūraliose erdvėse vanduo gali reikšti ramybę, harmoniją ir išsaugojimą.

Šiandien vanduo yra itin dideliame pavojuje dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių žemės ūkio ir pramonės poreikių bei klimato kaitos poveikio.

Vanduo įvairiais būdais pasitarnauja mūsų gyvenimui. Tinkamai jį vertindami, mes galime išsaugoti visiems.

Šaltinis: worldwaterday.org

Šiaulietis per parą sunaudoja apie 66 litrus vandens

UAB „Šiaulių vandenys” tiekia požeminį geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas apie 54,5 tūkst. klientų Šiaulių mieste bei Šiaulių rajono Ginkūnų, Aukštelkės ir Vijolių gyvenvietėse.

Gyventojams tiekimas vanduo yra išgaunamas Lepšių ir Birutės vandenvietėse iš 16 giluminių gręžinių, kurių gylis siekia 162–194 m. Išgautas vanduo pasižymi didesniu geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą geriamasis vanduo yra paruošiamas Birutės, Lepšių ir Rėkyvos vandens ruošyklose.

Iš Birutės vandenvietės miestui tiekiama apie 60 proc. geriamojo vandens, o iš Lepšių vandenvietės – 40 proc. Vanduo gyventojus pasiekia 632,6 km tinklais. Per parą patiekiama apie 12 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens, vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja apie 66 litrus.

Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad vandens ruošyklose paruoštas ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo 100 proc. atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus pagal visus kokybės rodiklius. Daugiau informacijos apie geriamojo vandens kokybę šiame pranešime. 

Išvalytos nuotekos išleidžiamos į aplinką

Surinktos miesto nuotekos 636,3 km tinklais ir 8 km nuotekų slėgine linija, pumpuojant 67 nuotekų siurblinėms, saugiai transportuojamos į Šiaulių miesto nuotekų valyklą, esančią Jurgeliškių kaime, Šiaulių rajone. Per parą šioje valykloje išvaloma apie 20 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Išvalytas vanduo išleidžiamas į atvirus vandens telkinius – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą. Po valymo vanduo yra švarus ir tausojantis aplinką.

Naujos kartos teršalai kelia pavojų vandens aplinkai

Tačiau šiandieninių nuotekų sudėtyje yra daug daugiau aplinkai agresyvių cheminių medžiagų nei prieš 30 ar 50 metų.

Didelė atsakomybė tenka pramonės įmonėms. Gamybos procesuose naudojamos cheminės medžiagos yra pavojingos žmogaus sveikatai ir aplinkai. Išleidžiamose nuotekose gausu sunkiai skaidomų organinių medžiagų, azoto, fosforo, sunkiųjų metalų, ftalatų ir kitokių teršalų.

Teršalų koncentracija auga ir gyventojų išleidžiamose nuotekose. Tai rodo, kad buityje auga cheminių valymo priemonių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių vartojimas. Teršalai į nuotekas patenka ir iš buities daiktų, pavyzdžiui, maisto pakuočių, plastikinių indų, žaislų, kt. Juos gaminant naudojamos lengvai migruojančios cheminės medžiagos.

Taip pat susirūpinimą kelia atvejai, kuomet nevalytos ar nepilnai išvalytos nuotekos yra išleidžiamos į gamtinę aplinką.

Didžiausią pavojų vandens aplinkai kelia „naujos kartos“ medžiagos – ftalatai, organiniai alavo junginiai, fenoliai, etoksilatai, brominti bifenileteriai ir kitos prioritetinės pavojingos medžiagos. Taip pat nuotekose aptinkama mikroplastikų, medikamentų, narkotikų ir kitokių teršalų.

Deja, šiandien ne visos cheminės medžiagos pašalinamos nuotekų valyklose, nes tam reikia naujos kartos valymo technologijų. Todėl mikroteršalų likučiai su valytomis nuotekomis patenka į upes ir į jūras. Šie teršalai sunkiai skyla gamtoje ir neigiamai veikia gyvąją aplinką. Jie kaupiasi vandens organizmuose ir augaluose, dėl taršos skursta ar išnyksta kai kurios faunos ir floros rūšys. Užterštos žuvys grįžta ir ant mūsų pačių stalo.

Mes visi turime suprasti, kad tarša prasideda nuo mūsų ir turime imtis veiksmų ją mažinant. Daugiau informacijos apie gamtos tausojimą šioje atmintinėje „Aplinkosauga gyvybiškai svarbi pačiam žmogui“.

Nuotekų dumblas utilizuojamas neteršiant aplinkos

Valant nuotekas, susidaro skystų organinių nuosėdų – dumblo (apie 590 kub. m per parą), kurį pūdant išgaunamos biodujos (apie 2,5 tūkst. kub. metrų per parą). Deginant biodujas kogeneracinėje jėgainėje, gaminama „žalioji“ elektra ir šilumos energija.

Kadangi išgaunamų biodujų nepakanka reikalingam energijos kiekiui pagaminti, UAB „Šiaulių vandenys“ papildomai perka biodujų, kurios susidaro pūvant šiukšlėms Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, ir gamtinių dujų.

Deginant išgautas ir perkamas dujas kogeneracinė jėgainė, per parą pagamina apie 20 MWh šilumos ir apie 11 MWh elektros energijos. Tiek šilumos pilnai pakanka dumblo pūdytuvams šildyti bei apdorotam dumblui džiovinti. Elektros pagaminama iki 50 proc. reikalingo kiekio. Elektra tiekiama nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologiniams procesams.

Išpūdytas ir energiją atidavęs dumblas yra nusausinamas ir sudžiovinamas į granules. Per parą jų susidaro apie 4,8 tonos.

Dėl Šiaulių pramonės įmonių išleidžiamos taršos, dumble randama sunkiųjų metalų, todėl po pūdymo ir džiovinimo jis netinkamas nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti. Galutiniam tokio dumblo sutvarkymui turi būti taikomos kitos alternatyvos, kaip deginimas.

Džiovinto dumblo granulės yra perduodamos AB „Akmenės cementas“. Gamykla šias atliekas degina kaip alternatyvų kurą ir šilumos energiją bei pelenus panaudoja cemento gamybai. Džiovinto dumblo energetinė vertė yra apie 11-13 megadžaulių kilograme (kaloringumas prilygsta rudajai angliai arba prastesnės kokybės medienai).

Tokiu būdu taršaus nuotekų dumblo problema išsprendžiama maksimaliai, nepaliekant jokių atliekų ir neteršiant aplinkos. UAB „Šiaulių vandenys“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje išsprendusi apdoroto taršaus džiovinto dumblo utilizavimo problemą.

Daugiau informacijos apie nuotekų tvarkymą ir dumblo apdorojimą bendrovės interneto svetainėje www.siauliuvandenys.lt.

Geresnės buities sąlygos ir švaresnė aplinka

Šiuo metu centralizuotai teikiamos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra prieinamos 98–99 proc. Šiaulių miesto gyventojų.

Prisijungę prie centralizuotos sistemos, naudojasi kokybiškomis paslaugomis, gyvena patogiau, švaresnėje aplinkoje ir nepermoka. UAB „Šiaulių vandenys“ duomenimis, šiuo metu šeima per mėnesį vidutiniškai moka apie 12 eurų už geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą ir tai sudaro apie 1 proc. viso šeimos biudžeto.

Taip pat svarbu pažymėti, kad Šiaulių miesto aglomeracijoje centralizuotai surenkama ir valoma 98,2 proc. nuotekų. Šis aukštas rodiklis reiškia, jog Šiaulių miesto aglomeracija atitinka Europos Sąjungos reikalavimus dėl miesto nuotekų valymo, todėl jokios sankcijos bendrovei ir miestui negresia.

Remiamas turinys

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt