Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Dalios Stalauskienės nuotr.
Jolanta MatkevičienėŠaltinis: Molėtų krašto muziejus
Kovo 19-oji – Šv. Juozapo diena, kurią seniau švęsdavo kartu su Sugrįžtančios pempės diena. Po šios dienos jau pradėdavo moterys ir merginos tvarkyti gėlių darželius, sėti ir sodinti ankstyvąsias gėles. „Tikėdavo, kad pempės giesmės palydėtos gražiai žydės pinavijos, nasturtos, rezetos. Gyvybingos bus putinų, radastų, (erškėtrožių), diemedžių šaknys. Iš vieno pinavijos gumbo išaugs didelis gėlių keras.“
Sukrusdavo ir žvejai. Juozapas Savickas – žvejys ir meškeriotojas yra pasakojęs, kad Rytų Lietuvos žvejai švęsdavę ir Lydekų dieną. „Dailidė Juozapas lydeką į puodą įmetė...“ Mat, būdavo prasidėjęs poledinis lydekų nerštas.
Ar besupaisysi, laiku ar per anksti parskrenda paukščiai į gimtuosius namus, bet pavasaris, kad ir pakutenamas šaltuko ar betirpstančio sniegelio, verčia pakelti akis į dangų ir nusišypsoti čiurlioniškam dangui... Nė nepamatysi - kaip mat atskries ir Gandro diena, seniau vadinta Blovieščiais – kovo 25-oji. Ir gandras, grįždamas iš šiltųjų kraštų, ant uodegos bus parnešęs kielę, išspardančią paskutinius žiemos ledus.