Kova su klimato kaita - finansų ministrų diskusijose Vašingtone

Lietuva

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

103776

Vizito Vašingtone metu finansų ministras Vilius Šapoka dalyvavo Finansų ministrų koalicijos dėl klimato kaitos susitikime. Jo metu pristatyta koalicijos darbo pažanga, kuria siekiama skatinti valstybes imtis nacionalinių veiksmų klimato srityje, ypač vykdant fiskalinę politiką ir planuojant viešuosius finansus.

„Lietuva - regiono lyderė tvarių finansų srityje. Siekiame iš anksto pasirengti būsimiems pokyčiams ir išnaudoti tvarių finansų teikiamas galimybes klimato kaitos padariniams suvaldyti. Finansų ministrų vaidmuo čia labai svarbus, koalicija paskatins valstybių bendrus veiksmus ir neabejotinai prisidės prie klimato tikslų įgyvendinimo", - ministras Vilius Šapoka cituojamas Finansų ministerijos pranešime.

Iniciatyva sukurti Finansų ministrų koaliciją dėl klimato kaitos gimė pernai vykusio Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinio susitikimo Indonezijoje metu. Koalicija įkurta 2019 m. balandį, patvirtinus 6 koalicijos veiklos principus („Helsinkio principai"). Vadovaujantis šiais principais, siekiama finansinėmis priemonėmis prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimų vykdymo.

Susitikimo Vašingtone metu finansų ministrai aptarė rengiamą Santjago veiksmų planą, kuriame nurodyta, kaip koalicija sieks „Helsinkio principų" įgyvendinimo.

Finansų ministrų koalicijos dėl klimato kaitos tikslas - padėti šalims pritraukti ir nukreipti nacionalinių klimato tikslų įgyvendinimui reikalingą finansavimą, nustatyti gerąsias praktikas, tokias kaip klimato biudžeto, žaliųjų investicijų ir pirkimų strategijų sudarymas, ir įtraukti klimato kaitos rizikas į šalių ekonominį planavimą. Lietuva prie kovoje su klimato kaita lyderiaujančių finansų ministerijų koalicijos prisijungė praėjusią savaitę. Šiuo metu koalicija vienija 47 valstybes.

„Žalioji" ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030" prioritetų. Iki šiol Lietuva nemažai nuveikė tvarių finansų srityje, didelę ES investicijų dalį (1,3 mlrd. eurų) 2014-2020 m. skirdama tvarios plėtros tikslams. Europos Sąjunga ir kitų pasaulio šalių vyriausybės, priimdamos Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įsipareigojo siekti darnesnės ekonomikos ir skirti tam reikalingas lėšas, didžiąją dalį pritraukiant iš privataus sektoriaus.

Pernai Vyriausybė viena pirmųjų Europos Sąjungoje rinkoje išplatino žaliųjų obligacijų emisijas, kurių metu pritrauktos lėšos bus panaudotos žaliesiems projektams įgyvendinti - daugiabučių modernizavimui ir energetiniam efektyvumui didinti.

Lietuvos pastangos diegti naujoves buvo įvertintos Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) - pernai mūsų šalis apdovanota aukso medaliu už daugiabučių namų renovacijos projektą, o šiemet vienos iš Lietuvos žemės ūkio įmonių projektas buvo taip pat įvertintas aukso medaliu.

Be to, mūsų šalis pirmoji kartu su Europos Komisija ir ERPB pradeda vykdyti tvarių finansų projektą, kuris suteiks finansinėms institucijoms daugiau galimybių pritraukti lėšų Lietuvos įmonių finansavimui bei sukurs sąlygas ateiti naujiems tarptautiniams investuotojams. Jo metu bus rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvarių (žaliųjų) finansų bei Žaliojo finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt