Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Prezidentė Vjosa Osmani (Viosa Osmani), ministras pirmininkas Albinas Kurti (Albinas Kurtis) ir parlamento pirmininkas Glaukas Konjufca (Glaukas Koniufca) kartu pasirašė dokumentus, kurie bus pateikti ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančiai Čekijai.
„Šiandien yra istorinė diena. Tai istorinė akimirka“, – po pasirašymo ceremonijos pareiškė reporteriams V. Osmani.
Šiuo žingsniu „siekiama atverti naują valstybės ir mūsų visuomenės istorijos skyrių“, pridūrė A. Kurti.
Nepriklausomybę Priština paskelbė 2008 metais, tačiau Belgradas, kaip ir jo pagrindiniai sąjungininkai Rusija ir Kinija, Kosovą tebelaiko Serbijos dalimi.
Nepriklausoma šalimi Kosovo nepripažįsta ir penkios ES valstybės narės – Graikija, Ispanija, Rumunija, Slovakija ir Kipras.
Siekdamas narystės Europos bloke, Kosovas privalės normalizuoti santykius su Belgradu, sako ekspertai. Nepaisant ES pastangų paskatinti Prištinos ir Belgrado dialogą, jų santykiuose ne vieną dešimtmetį tvyro įtampa.