Kosmoso asas iš „Romuvos“ gimnazijos – vienuoliktokas Justinas Turčak

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

133536

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos vienuoliktokas Justinas Turčak iš balandžio 19–21 d. Vilniuje ir Kaltanėnuose (Švenčionių raj.) vykusio 18-osios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados baigiamojo etapo grįžo su laureato diplomu.

5ed94b0c0428c.jpg

Justinas, ne vienerius metus gilinantis žinias astronomijos srityje, gali pasigirti ir kitais svariais laimėjimais: 33-ajame Lietuvos mokinių fizikos čempionate III gimnazijų klasių grupėje užėmė trečią vietą, Lietuvos nacionalinėje astrofizikų olimpiadoje laimėjo pirmąją vietą ir aukso medalį. 24-ojoje tarptautinėje astronomijos olimpiadoje (angl. International Astronomy Olympiad), vykusioje Rumunijoje, laimėjo bronzos medalį – Lietuvos komandoje jis vienintelis pelnė apdovanojimą. Šios olimpiados metu mokiniai dalyvavo ir konkurse „Kosmoso asai“. Jame Justinas taip pat puikiai pasirodė ir pelnė pirmąją vietą. Jaunuolis lanko Šiaulių jaunųjų technikų centro astrofizikų būrelį, kuriam vadovauja mokytojas astrofizikas Vacys Jankus.

– Papasakokite, kaip susidomėjote astronomija? Nuo kada ja domitės?

– Nežinau ar tikrai, bet man atrodo, kad poreikį stebėti ir pažinti Visatą turiu nuo vaikystės. Mano manymu, noras suprasti nesuprantamus reiškinius yra įgimta žmogaus savybė – ją rodo maži vaikai, klausinėdami elementarių, bet neįprastų, dalykų. Suvokiau, kad mano supratimas yra smulkus, pradinėse klasėse skaitydamas mokslinę fantastiką kosmoso temomis. Tuomet mažai ką supratau (nedaug ką suprantu ir dabar), bet užkibau ir ėmiau domėtis. Riebiau astronomiją paliečiau septintoje klasėje mokyklinės išvykos į etnokosmologijos muziejų metu – tada supratau, kaip man patinka Visatą stebėti. Pradėjau lankyti astronomijos ir astrofizikos būrelį Šiaulių jaunųjų technikų centre, kuriam vadovauja mokytojas Vacys Jankus. Būrelyje dažnai teleskopu stebime Saulės sistemos ir giliojo dangaus objektus. Būrelio vadovo paskatintas pamėgau dalyvauti ir astronomijos konkursuose.

– Kyla klausimas: kodėl būtent astronomija? Juk astronomija – tai mokslas, kuris mokyklose nėra dėstomas kaip mokomasis dalykas, todėl jo mokymasis reikalauja papildomų pastangų, atsidavimo ir entuziazmo.

– Labai abstrakti dalis astronomijos vis dėlto įeina į mokyklinę programą. Apie Saulės sistemą užsimenama per geografijos pamokas, fizikos pamokose mokoma kosminių objektų judėjimo dėsnių. Sutikčiau su nuomone, kad astronomija nėra išryškinama mokykloje, nes kaip ir mokyklinė fizika nepateikia XX ir XXI amžiaus atradimų, todėl atrodo pasenusi ir banali. Vis dėlto nemanau, kad astronomija nėra populiari tarp daugelio mokinių – apie danguje matomų reiškinių stebėjimus manęs klausinėja dauguma bendraamžių. Tiesa, diskusijos astronomijos tema tikrai nėra gausios. Kodėl astronomija? O kodėl ne – tai įdomus stebėjimais pagrįstas mokslas, todėl ne mažiau reikšmingas kaip ir kiti gamtos mokslai. Jo nenagrinėdamas jausčiausi gyvenąs Žemės dydžio Visatoje, o tokia erdvė būtų per ankšta.

– Justinai, Jūs – daugelio respublikinių ir netgi tarptautinių olimpiadų nugalėtojas. Ką Jums reiškia šie apdovanojimai?

– Pelnęs apdovanojimų neilgai apie juos galvoju, nesistengiu suprasti jų reikšmės. Vis dėlto žinau, kad tokie laimėjimai dažnai prilyginami sėkmingo darbo rezultatui. Tik štai tokio darbo aš nemėgstu, todėl ir tokia analogija man nepatinka. Daug maloniau priimu laimėjimą kaip asmeninio laisvalaikio patirtį.

– Kaip žinia, Jums gerai sekasi ir fizika – skinate laurus iš šio dalyko. Išduokite paslaptį, kaip spėjate puikiai įsigilinti į tiek sričių?

– Nemanau, kad spėju įsigilinti į šiuos mokslus pakankamai. Daugelio dalykų olimpiadoms užtenka ir paviršutiniškų žinių, todėl vien sėkmingas dalyvavimas dar neįrodo gilaus mokslo supratimo. Vis dėlto gilintis į įvairias sritis tikrai sekasi neblogai. Manau, esminė priežastis – mokslų neatsiejamumas vienas nuo kito. Astronomijos teorija yra pagrįsta fizikiniais modeliais, o šie užrašyti matematine kalba, todėl negalima suprasti pakankamai gerai dangaus stebėjimų nemokant fizikos ir matematikos. Sudėtingesniems modeliams vizualizuoti naudojami kompiuteriai, o čia neapsieinama ir be programavimo, kompiuterijos žinių.

– Kiti mokslo metai – Jums paskutinieji Gimnazijoje. Kokie Jūsų ateities planai?

– Neturiu didžių planų – baigęs mokyklą norėčiau toliau gilintis į tiksliuosius mokslus. Vis dar esu susidomėjęs kosmologija, todėl norėčiau studijuoti šią astronomijos sritį. Jei persigalvočiau, tikriausiai mokyčiausi matematikos ar teorinės fizikos.

– Baigiant mūsų pokalbį, noriu pasiteirauti, kodėl verta jaunam žmogui gilintis į astronomijos mokslą?

– Nemanau, kad žmogui verta gilintis į mokslą siekiant tikslios vertės. Domėtis, pirmiausia, skatina noras pažinti – supratimas tėra smalsumo patenkinimas. Ar verta suprasti Visatą? Tikriausiai verta bandyti suprasti tiek, kiek šis supratimas jums patiems atrodo gražus. Jei gilinimasis nežavi, bet vis dar laukiate jo vertės, neabejotinai jis jums yra beprasmis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt