Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
M. Griščenko už nužudymą ir kitus nusikaltimus teks kalėti beveik 12 metų. / Alfa.lt
Dominykas GriežėŠaltinis: ALFA.LT
Sunkus nusikaltimas buvo įvykdytas 2023 m. gegužės 30-osios naktį Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje esančiame daugiabutyje, kuriame sugyventinės bute gyveno nužudytas vyras. Kaip paaiškėjo, išgertuvių metu kilo konfliktas, per kurį du nuteistieji aukai sudavė apie 20 smūgių rankomis ir kojomis – nuo pastarųjų nelaimėliui į smegenis išsiliejo kraujas, vėliau kilo pūlingas plaučių uždegimas ir, nors vyras buvo išvežtas į vieną iš Vilniaus ligoninių, gegužės 31 dieną mirė.
Kaltinimai dėl nužudymo buvo pateikti sugyventinei Rimai Pavlauskaitei ir sugėrovui Matui Griščenko. Prieš tai įtarimų buvo sulaukęs dar vienas išgertuvių dalyvis, tačiau vėliau jis pripažintas tik įvykio liudininku.
M. Griščenko prieš tai buvo teistas bent dešimtį kartų – už vagystes, plėšimus, sunkų sveikatos sutrikdymą ir kitus nusikaltimus. Teisme vyras pripažino, kad turi priklausomybę nuo narkotikų, bylos duomenimis, prieš nužudymą M. Griščenko buvo nuvykęs į Vilnių, Antakalnyje esantį narkologinį padalinį, pasiimti medikamentų priklausomybei gydyti.
Žudiku pripažintas vyras nuo 2023 m. birželio iki šiol yra suimtas. O R. Pavlauskaitės padėtis buvo geresnė – moteris iki tol nebuvo teista, už grotų po nužudymo praleido tik pusmetį, vėliau buvo paleista.
Kažkas nužudė, bet kas – neprisimena
Nors muziką mėgęs vyras buvo žiauriai nužudytas, abu kaltinamieji nenorėjo būti pripažintais pagrindiniais nusikaltimo vykdytojais. Pavyzdžiui, M. Griščenko kaltę pripažino tik iš dalies.
„Aš to žmogaus nėjau žudyti“, – teisme teigė vyras.
R. Pavlauskaitė taip pat tik iš dalies pripažino kaltinimus. „Aš prie jo piršto nebuvau prilietusi. Aš jo nemušiau“, – sakė moteris.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. Griščenko teigė, kad nužudytas vyras išgertuvių metu buvo konfliktiškas, todėl jis sudavė kelis pliaukštelėjimus, kad sugėrovas nusiramintų, tačiau nestiprius. Anot nuteistojo, jis anksčiau buvo sportininkas, todėl žino, kuo skiriasi pliaukštelėjimai nuo smūgio, pastaruosius sugėrovas būtų pajautęs.
R. Pavlauskaitės situacija – įdomesnė; iškart po sugyventinio mirties moteris pripažino, kad gyvenimo draugas buvo konfliktiškas, gal net buvo pakėlęs prieš ją ranką, todėl ji pati kelis kartus sudavusi jam. Pakartotinės apklausos metu moteris taip pat neneigė sudavusi nužudytajam, tačiau esą nesmarkiai.
„Aš to žmogaus nėjau žudyti“, – teisme teigė M. Griščenko. / Alfa.lt
O vėliau R. Pavlauskaitė parodymus pakeitė kardinaliai – tikino, kad pirmosios apklausos metu parodymus apie suduotus smūgius davė todėl, kad buvo apgirtusi, o vėliau jai prigrasino kartu prieš nužudymą gyvenęs sugėrovas, kurio atžvilgiu įtarimai buvo panaikinti, kad pakenks tiek jai, tiek ir policijoje dirbusiai seseriai, jei neprisiims kaltės.
Šiek tiek aiškumo įnešė ir pas R. Pavlauskaitę prieš nužudymą keletą dienų gyvenęs sugėrovas – nors abu kaltinamieji teigė, kad nužudytajam sudavė nebent nestiprius smūgius, liudytojas teigė, kad kitą rytą nusikaltimo auka lovoje gulėjo sulaužyta nosimi, užtinusiomis nuo smūgių akimis, jam iš burnos bėgo kraujas, patalynė buvo kruvina.
Tėvas nebuvo agresyvus
Žuvęs vyras turėjo jau suaugusius sūnų ir dukrą, kuriems taip pat teko duoti parodymus.
Pasak nužudyto vyro sūnaus, tėtis buvo muzikantas, linksmas, neagresyvus žmogus, turėjo negalią, todėl sunkiai vaikščiojo, tik su ramentais.
Jo teigimu, tėtis pas jį atvažiuodavo kas antrą dieną, tačiau mėnesį prieš lemtingą įvykį tėtis pas jį daugiau nebepasirodė. Vyras taip pat pridūrė, kad mėnesį prieš įvykį nebendravo ir su tėčio sugyventine, tačiau tarpusavio santykiai su ja buvo geri.
„Tėtis buvo linksmas, išgėręs agresyvus nebuvo, bet jeigu jis gynėsi, tai gal ir galėjo būti agresyvus“, – teisme tėtį apibūdino sūnus.
Anot sūnaus, jam nebuvo žinoma, kad tėvas būtų naudojęs smurtą prieš kaltinamą sugyventinę. Taip pat atsiliepė ir apie R. Pavlauskaitę – jis nežinojo, ar moteris prieš jį smurtavo.
Kalti abu
Nors abu kaltinamieji savo kaltę menkino, teismo sprendimu, dėl nužudymo kalti yra solidariai.
Už grotų jau beveik dvejus metus sėdinčiam M. Griščenko skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi jau prieš tai buvo teistas ir turėjo neįvykdytų nuosprendžių, iš viso vyras turėtų už grotų praleisti 11 metų 8 mėnesius.
R. Pavlauskaitei skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau į jos laiką bus įskaičiuotas pusmetis, jau praleistas už grotų.
Nužudyto vyro sūnui abu nuteistieji turės solidariai atlyginti 2192 eurų turtinę žalą, taip abiem atžaloms tiek M. Griščenko, tiek R. Pavlauskaitė turės sumokėti po daugiau nei 13 tūkst. eurų.
Dar apie 3262 eurus abu nuteistieji turės sumokėti ligonių kasoms.
Nors M. Griščenko ir R. Pavlauskaitės kalte neabejoja tiek prokurorai, tiek ir Vilniaus apygardos teismas, nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs – abu nuteistieji jį gali apskųsti Apeliaciniam teismui.