KOP vadas: dėl drono Lietuvoje apklausta beveik 100 liudytojų, ieškoma pagal jų parodymus

Lietuva

Į Lietuvą iš Baltarusijos atskridusio drono paieška. ELTA / Andrius Ufartas

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS

376179

Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Antanas Matutis sako, kad per dvi dienas nuo ankstaus pirmadienio ryto dėl, manoma, iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusio drono buvo apklausta beveik 100 liudytojų.

Kaip LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį kalbėjo pulkininkas, remiantis šiais duomenimis organizuojama tebevykstanti orlaivio paieška, kariuomenei iki šiol nesant visiškai tikrai, kad ieškomas objektas įskrido į Lietuvos oro erdvę.

„Karinės oro pajėgos neužsiima analize šitų priemonių, bet tai, kas vyko iš kariuomenės pajėgų per praėjusias dvi dienas, buvo apklausta beveik 100 liudytojų, kurie ar girdėjo, ar matė kažką“, – sakė A. Matutis, paklaustas, ar kariuomenė įsitikino vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas bepilotis orlaivis, tikrumu.

„Pagal tai buvo projektuojama trajektorija, link kur objektas galimai judėjo Lietuvos teritorijoje ir pagal tai organizuojama paieška“, – pridūrė KOP vadas.

Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau antradienį sakė, kad siekiant nustatyti, ar objektas pavojingas, jo toliau bus ieškoma „kažkokį protingą laiko tarpą“.

R. Vaikšnoras taip pat sudvejojo, ar objektas yra Lietuvoje, pažymėjęs, kad tikrinama ir apgavystės versija.

Pasak A. Matučio, dėl incidento negali būti atmesta nė viena versija.

„Versijos negali būti atmestos nė viena, nes prieš objektui atsirandant Lietuvos oro erdvėje galbūt judėjimas buvo fiksuotas Baltarusijos teritorijoje ir mūsų priemonių, tačiau identifikuoti jo ir susieti, kas tai buvo, neturėjome techninių galimybių“, – sakė KOP vadas.

„Paprasčiausiai buvo protarpiais fiksuojamas tam tikras pėdsakas, kuris gali būti ir oro balionas, gali būti meteorologinis reiškinys. Vienareikšmiškai atsakyti, kad tai yra bepilotis orlaivis, tikrai nebuvo galima“, – kalbėjo A. Matutis, pažymėjęs, kad kariuomenė negalėjo būti užtikrinta ir dėl objekto judėjimo link Lietuvos oro erdvės.

Kaip rašė BNS, ankstų pirmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę, spėjama, iš Baltarusijos įskrido nenustatytas bepilotis orlaivis, kuris neaiškų laiką skraidė šalyje, jo rasti kol kas nepavyko.

Liepos pirmoje pusėje Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą. Jis nukrito po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę.

KOP vadas: kyla klausimas dėl civilinės oro erdvės

Po minėtų incidentų kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras antradienį pranešė, kad arčiau pasienio su Baltarusija perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys, galintis mišriomis priemonėmis aptikti dronus ir esant reikalui juos naikinti.

Anot A. Matučio, į pasienio regioną šiuo metu perdislokuotas KOP oro gynybos vienetas, turintis stebėjimo ir neutralizavimo priemones, tačiau dronas būtų pašalinamas tik užsitikrinus tam saugią aplinką.

„Nes visų pirma tai yra klausimas civilinės oro erdvės. Šiuo metu ji nėra uždaryta, civiliniai orlaiviai skraido, tai juos nuo potencialių taikinių reikia atskirti“, – „Dienos temoje“ sakė A. Matutis.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau antradienį kalbėjo, kad rengiamas teisinis reguliavimas, kuris leis „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.

KOP vado teigimu, toks reguliavimas, prie kurio dirbama jau kurį laiką, palengvintų gyvenimą.

„Tai yra vienas iš mechanizmų, prie kurio jau yra dirbama keletą mėnesių. Tai yra ir poįstatyminių aktų, ir tam tikrų įgaliojimų keitimai, suteikimai kariuomenės vadui, kad būtų galima atitinkamai reaguoti. Toks instrumentas, natūralu, palengvina gyvenimą visiems“, – sakė A. Matutis.

Kalbėdamas apie KOP galimybes aptikti nedidelius objektus Lietuvos oro erdvėje, jis nurodė, kad tam skirtos „ne visos techninės priemonės“.

„Ilgą laikotarpį oro erdvės stebėjimo sistema, iki karo Ukrainoje, buvo vystoma aptikti ir atpažinti grėsmes, kurios egzistavo tuo metu. Natūralu, kad dabar, atsiradus naujoms grėsmėms, yra imamasi kitų priemonių“, – nacionaliniam transliuotojui sakė KOP vadas.

NSGK pirmininkas ragina persvarstyti subordinaciją

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, valdančiųjų demokratų frakcijos narys Giedrimas Jeglinskas ragino išdirbti mechanizmus, kurie leistų „ne biurokratinėmis pinklėmis save apsivynioti, o priimti aiškius politinius sprendimus“.

„Jeigu „taikos“ kabutėse metu krašto apsaugos ministras yra tas, kuris turėtų duoti įsakymą šaudyti arba nešaudyti, galbūt reikia peržiūrėti, gal tai turi būti prezidentas, gal tai turi būti kitas asmuo. Bet iš esmės turime pakelti budrumo lygmenį ir negalvoti, kad esame taikoje“, – „Dienos temoje“ kalbėjo politikas.

Jis taip pat pasigedo Lietuvos oro gynybos strategijos, įvardijo šalies oro erdvės stebėjimo trūkumus, apie kuriuos kalbėjo ir prieš dvi savaites, NSGK surengus posėdį po „Gerberos“ įskridimo liepos pirmoje pusėje.

„Oro gynyba turi būti numeris vienas prioritetas. To nėra šioje Vyriausybėje, beje, to nėra kitur, bet mes per prioretizavimą tai tikrai akcentuosime“, – antradienį teigė NSGK pirmininkas.

Be to, G. Jeglinskas apgailestavo, kad į kai kurių politikų ir pareigūnų susitikimą Prezidentūroje dėl oro erdvės apsaugos nebuvo pakviesti Seimo nariai.

„Aš tikiuosi, kad šiandienos posėdis (išryškins strategiją – BNS), kuriame vėlgi Seimo nariai nebuvo pakviesti dalyvauti, bet tvarkoje, mes kaip parlamentinės kontrolės mechanizmą turime, mes išsikviesime tas institucijas, mes išgirsime, kas buvo kalbėta šiandieną“, – sakė G. Jeglinskas.

Jis pakartojo, kad Lietuvos stebėjimo sistemos nefiksuoja objektų ore iki maždaug kilometro aukščio, dėl to kyla „informacinis chaosas“.

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa anksčiau liepą teigė, kad Lietuva iki 2030-ųjų ketina investuoti iki 2 mlrd. eurų į oro gynybos sistemas. Iš šių lėšų apie 200 mln. eurų skirta priemonėms kovai su bepiločiais orlaiviais.

K. Aleksa tuomet nesutiko, kad Lietuva neturi oro gynybai skirtos strategijos, bet pripažino esant reikalą pasižiūrėti, ką galima padaryti geriau, akcentuodamas oro erdvės mažame aukštyje stebėjimą, neskraidymo zonų steigimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt