Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ILGAI. Iš pradžių šioje vietoje buvo 5 jūriniai konteineriai, vėliau liko 3, kurie Melnragės kopose riogso nuo 2018-ųjų vasaros. © Vitos Jurevičienės nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Melnragės kopose, netoli molo, 2018 metais pastatytus jūrinius konteinerius viešosios tvarkos specialistai šiandien vadina tiesiog didelėmis atliekomis. Jų imti ir išvežti miestas negali, nes jie turi formalų savininką - organizaciją, kuri, leidusi naudoti konteinerius, sako, kad tapo situacijos įkaite.
Keli konteineriai kopose atsirado 2018 metų vasarą, tuomet buvo nurodyta, kad juos ten pastatė Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija, kuriai buvo suteiktas leidimas organizuoti vandens sporto renginius iki rugsėjo pabaigos. Vėliau leidimas buvo užginčytas, renginiai nevyksta, bet konteineriai tebestovi.
Prieš keletą savaičių kažkas išdaužė vieno konteinerio stiklus, kurie pabirę aplinkui, tačiau iki šiol niekas neskuba vietos sutvarkyti.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis sakė, kad netvarka yra užfiksuota, tačiau situaciją sunkina tai, kad vyksta teismo procesai. Praėjusią vasarą buvo surašytas reikalavimas konteinerius nukelti, jis buvo apskųstas, kaip ir anksčiau skirtos baudos.
„Nors ir teisiniai procesai vyksta, asmuo yra atsakingas už tvarką. Jis bus įpareigotas sutvarkyti tą vietą“, - kalbėjo S. Valiulis.
Opus klausimas
Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių nusižengimų tyrimo poskyrio vedėja Viktorija Zubienė informavo, kad buvo kreiptasi į teismą dėl Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, nes stambiagabaričiai daiktai laikomi miesto teritorijoje.
„Jie yra laikomi be Savivaldybės leidimo, todėl traktuojami kaip stambiagabaritės atliekos arba šiukšlės, - kalbėjo V. Zubienė. - Darome tai, ką leidžia teisės aktai. Tai toks piktybinis atvejis. Svarstome, ką galime padaryti - galbūt pripažinti tai bešeimininkiu turtu ir tada išgabenti, bet juk žinome, kad jie turi savo šeimininką. Turime tokį šašą, tokią problemą ir kiek mums leidžia teisena, tiek dirbame.“
ke41-6.jpg
Pašnekovė pabrėžė, kad tokie stambiagabaričiai daiktai tikrai nepuošia pajūrio, kenkia aplinkai, todėl jau nuo pat 2018 m. vasaros pabaigos kovojama su šia problema. Į teismus nukeliavo ir konteinerių pastatymo, išgabenimo, ir nuosavybės klausimai, aiškinamasi ir leidimo veiklai juose išdavimo aplinkybes.
„Yra užsisukusi tokia teisminė karuselė, bet dedame visas pastangas, kad jie būtų iš ten išgabenti“, - kalbėjo specialistė.
Įtraukta ne viena institucija
Pasak V. Zubienės, nuosavybės teise konteineriai priklauso „Menų zonai“, kuri pagal sutartį juos yra perdavusi asociacijai ir jai vadovaujančiam Germanui Čepui ten vykdyti veiklą.
Pastarosiomis savaitėmis Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atliko dar vieną patikrinimą, aptvėrė teritoriją „Stop“ juostomis ir surašė reikalavimą, adresuotą tiek G. Čepui, tiek „Menų zonos“ vadovui Dariui Vaičekauskui.
Jiems buvo nurodyta konteinerius išgabenti ir sutvarkyti teritoriją iki gegužės 29 d., tačiau vakar jie vis dar riogsojo, o „Stop“ juostų nebuvo matyti.
„Mes jau nujautėme, kad niekas nieko nedarys, nes visi vienas nuo kito tai meta kaip karštą bulvę„, - sakė V. Zubienė.
Procesuose, be Viešosios tvarkos skyriaus, dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kuri aiškinasi žemės užgrobimo klausimą, buvo įtraukti ir aplinkosaugininkai.
V. Zubienės žiniomis, NŽT jau yra priėmusi nutarimą, jis apskųstas teismui, todėl vyksta teisminis ginčas dėl valstybinės žemės užgrobimo ir neteisėtos veiklos.
„Vėl iš naujo spręsime klausimą dėl atsakomybės. Esame apriboti, nes Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja tokį patį ginčą dėl to paties objekto. Teismo sprendimas nulems, kokių veiksmų toliau imsimės“, - komentavo V. Zubienė.
„Visi žmonės mieste yra labai sąmoningi, susitvarko - jei parašom reikalavimą, jis būna įvykdomas geranoriškai. Stengiamės iš pradžių neskirti baudų, siųsti raginimus sutvarkyti teritoriją. Bet čia yra labai opus atvejis, todėl suprantame ir žiniasklaidos, ir visuomenės dėmesį„, - pridūrė pašnekovė.
Vakar kaip tik turėjo vykti vienas iš teismo posėdžių, kuriuose bus nagrinėjami konteinerių nuosavybės niuansai.
„Ne mūsų turtas“
Teismo sprendimo laukia ir G. Čepas. Pasak jo, visa ši karuselė įsisuko, kai buvo paprašyta leidimo veiklai - Baltijos jūros pakrantėje norėta organizuoti nemokamas stovyklas vaikams, renginius ir panašiai. G. Čepui atrodo keista, kad tiek dėmesio skirta, jo manymu, pilietiškai veiklai norint užtikrinti, kad vaikai galėtų dalyvauti stovykloje, įvairiuose užsiėmimuose, vietoje bandymo spręsti smarvės, užterštumo mieste problemas.
„Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius davė leidimą, po trijų dienų jis nurodė, kad nedavė leidimo, po to pradėjo siuntinėti visokias komisijas, aplinkosaugininkus ir visa kita.
Pas mus būdavo po kokias dvi tris komisijas kasdien. Bet visos bylos subliūško, visi įtarimai buvo panaikinti.
Dabar vyksta tolesnės peripetijos dėl pačių konteinerių, dėl leidimų išdavimo“, - komentavo G. Čepas.
Jis nurodė, kad pagal bendradarbiavimo sutartį šie konteineriai buvo gauti iš „Menų zonos“.
„Tai yra jų konteineriai, ne mūsų. Mūsų jie niekada nebuvo. „Menų zona“ toje teritorijoje norėjo vykdyti kultūrinę veiklą, mes būtume vykdę sportinę veiklą, jie mums būtų leidę naudotis tais konteineriais. Jeigu būtų mūsų tie konteineriai, aš jau seniai būčiau juos išsivežęs“, - tikino G. Čepas.
Jis teigė, kad vadovauti asociacijai pradėjo tada, kai konteineriai jau stovėjo. O bendradarbavimo sutartyje, pasak G. Čepo, rašoma, kad, nutrūkus bendradarbiavimui su „Menų zona“, konteinerius asociacija turėtų nuvežti Klaipėdos miesto ribose ten, kur nurodo savininkas.
„Dar buvęs mūsų asociacijos vadovas ragino savininką nurodyti, kur juos išvežti, bet taip atsakymo ir negavo. Dabar NŽT man sako juos išvežti. Bet aš negaliu jų išvežti, nes tai ne mūsų turtas. Ne savo turto aš negaliu liesti“, - tikino G. Čepas, pridūręs, kad išvežti konteinerius gali kainuoti apie tūkstantį eurų.
Pernai leidimo rengti stovyklą ar renginius asociacija negavo, tad, pasak G. Čepo, užsiėmimai su vaikais vyko tiesiog paplūdimyje - mokymas plaukti, plaukiojimas irklentėmis, banglentėmis.
Pašnekovas stebėjosi, kad Lietuvoje, priešingai nei užsienyje, neleidžiama veikla Baltijos jūros pakrantėje.
„Kitur kaip tik skatinamos įvairios veiklos, taip pat ir aktyvios. Pas mus vadovaujamasi paprotine teise - neleisti. Mes džiaugiamės Latvijos paplūdimiais, kur viskas galima, ar kitais užsienio šalių paplūdimiais, o pas mus viskas kaip amžinam karantine - nieko negalima“, - nuomonę išsakė G. Čepas.
konteineriai-prie-jros-5.jpg
Išveš patys
„Menų zonos“ vadovas D. Vaičekauskas sakė, kad ilgai besitęsiančią problemą imtasi spręsti. Jis jau pradėjo tartis su viena uosto įmonių, kad per jos teritoriją būtų galima išgabenti pasipiktinimą keliančius konteinerius.
„Patys esame gana keblioje situacijoje, nes pagal sutartį minėta asociacija neįvykdo įsipareigojimo, kuris yra sutartyje. Numatyta, kad jie turėtų išvežti, jie prisiėmė tą atsakomybę.
Mes dabar esame tokios nelabai palankios situacijos įkaitai, nes jie nevykdo įsipareigojimų, mūsų turto neišveža, jis ten yra apgadintas, patiriame nuostolius. Mūsų turtas niokojamas ir mums nėra vis tiek.
Ir toliau, panašu, nepavyks geranoriškai susitarti su ta asociacija“, - kalbėjo D. Vaičekauskas.
Jis patikino, kad jokio kreipimosi dėl nurodymo, kur išvežti konteinerius, iš asociacijos nesulaukė: „Tikrai su malonumu būčiau sprendęs tą problemą, kad jie būtų išvežti.“
„Menų zonos“ vadovas sakė, kad konteinerius Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai suteikė ne tam, kad jie keltų konfliktus, o planuotoms veikloms.
„Mes to turto neatsisakome ir jo nepaliksime. Turime raštišką susitarimą su „Klasco“ bendrove, nes išvežimas vyks per jų teritoriją, terminus, įsipareigojimus. Iš savo lėšų turėsime dengti išvežimą. Nematau kol kas kito kelio. Bylinėtis su asociacija tikrai nežadu, tai brangu, kainuoja ir laiko. Su visomis institucijomis bendraujame, bendradarbiaujame ir artimiausiu metu turėtume viską išvežti. Galima eiti bylinėtis, bet iš to naudos nebus“, - sakė D. Vaičekauskas.
KOMENTARAS
Ruslanas GOLUBOVAS, Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija 2018 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių prašydama leidimo pasistatyti laikinus daiktus (kilnojamus konteinerius) vykdomo renginio metu. Buvo pateiktas atsakymas, kad NŽT neišduoda jokių sutikimų / leidimų dėl kilnojamųjų daiktų pastatymo organizuojamų renginių metu, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas tokių leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos.
2018 m. liepos 5 d. buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės leidimas liepos 5 – rugsėjo 30 d. laikotarpiui renginį organizuoti Melnragės paplūdimyje, šalia pastato Vėtros g. 8. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius liepos 15 d. įsakymu leido Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai organizuoti vandens sporto renginius bei nurodė už šį renginį atsakingą asmenį.
NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagal gautą pranešimą, kad Klaipėdos mieste, Melnragės paplūdimyje ties Šiauriniu molu, jūriniais konteineriais yra užimta ir savavališkai komercinei veiklai naudojama valstybinė žemė, 2019 m. spalio 4 d. atliko minėtos teritorijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą, buvo nustatytas pažeidimas, t. y. savavališkai užimta valstybinė žemė.
Apie nustatytus pažeidimus informuota Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija bei atsakingi asmenys. Šie asmenys buvo ne kartą kviesti atvykti į NŽT skyrių dėl galimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį - Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti. Tais pačiais pranešimais buvo prašoma geranoriškai atlaisvinti valstybine žemę - pašalinti konteinerius.
Buvo surašyti protokolai dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius ir išsiųsti piliečiams kartu prašant pašalinti pastatytus konteinerius. Piliečiai nebendravo su NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi.
Administracinių nusižengimų kodekso 615 ir 620 straipsniais buvo priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose. Piečiai šias nutartis apskundė teismui.
Šiuo metu vyksta teismo procesai. NŽT siekia, kad savavališkai užimta valstybinė žemė būtų atlaisvinta.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.