Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Gitanas Nausėda. / ES Taryba
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Pernai priimtose parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus, kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais, o tuometinis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.
KT teigimu, Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.
Anot teismo nutarimo, Seimas gali sudaryti laikinąją tyrimo komisiją tik gana apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti. Tai darant turi būti aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, taip pat – kokią informaciją apie kokius valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus bei kokias problemas būtina surinkti.
„Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir iškelti uždaviniai negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas“, – teigiama KT sprendime.
Anot jo, priešingu atveju laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tiriamus klausimus ir nustatyti uždavinius.
Tuo metu 2023 metų spalį Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, KT vertinimu, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos.
Tokiu būdu sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus ir ieškoti kitų institucijų, jų pareigūnų ir asmenų galbūt padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų, užuot surinkus reikalingą informaciją problemai spręsti ir pateikus siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
KT atkreipė dėmesį, kad sudarydamas tyrimo komisiją parlamentas nenurodė, kurie kandidatai į prezidentus ir kokie jiems talkinę asmenys turi būti tiriami, su kokiais viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų finansavimo stebėsenos duomenimis turi būti lyginamos visų 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų finansavimo išlaidos, taip pat nenurodyta konkrečiai kokių Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančių asmenų įtaka G. Nausėdai ir jo rinkimų štabo nariams, patarėjams turi būti tiriama.
Be to, KT pažymėjo, jog Seimo tyrimui pirmininkavo asmuo – Vytautas Bakas – 2019 metais vadovavęs vieno iš kandidatų į prezidentus – Sauliaus Skvernelio – rinkimų štabui, todėl pagal suformuluotą Seimo pavedimą jis turėjo aiškintis, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.
„(...) siekiant, jog laikinoji tyrimų komisija parlamentui pateiktų išsamią ir objektyvią informaciją, jos nariais neturėtų būti skiriami Seimo nariai, dėl kurių dalyvavimo kiltų pagrįstų abejonių pačios komisijos (be kita ko, jos surinktos informacijos) objektyvumu (...)“, – rašoma KT nutarime.
Jame konstatuojama, kad dėl visų minėtų pažeidimų sudarytos prielaidos „Seimui pateikti neišsamią ir neobjektyvią informaciją, kliudyti efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę“.
Pasak KT, pripažinus, kad sudarant laikinąją tyrimo komisiją padaryta esminių pažeidimų, antikonstituciniu tenka paskelbti ir Seimo nutarimą, kuriuo patvirtintos šios komisijos išvados.
„(...) neteisės pagrindu teisė neatsiranda“, – nurodė teismas.
Praėjusios kadencijos valdantieji tyrė buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą ir jų pateikimą tretiesiems asmenims, galimą baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui G. Nausėdai.
Šios komisijos veikloje opozicijos atstovai dalyvauti atsisakė, jie ir kreipėsi į KT.
Kaip skelbė BNS, po penkis mėnesius trukusio tyrimo pernai kovą Seimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigė gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat skelbė surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma tuomečiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad 2019 metais D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltino Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.