Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
D. Štraupaitė. BNS fotobanko nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS
Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), gavęs politikės skundą, kad Vyriausioji rinkimų komisija neregistravo jos kandidate į Europos Parlamentą, nes jai dar galioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Rinkimų kodeksas numato, jog asmuo negali būti renkamas į EP, jeigu likus 65 dienoms iki rinkimų dienos yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo skirtą nuosprendį.
LVAT abejoja, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teisės būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.
Kreipimesi į KT keliamas klausimas dėl tokio ribojimo proporcingumo.
LVAT teigimu, pagal šiuo metu galiojantį Rinkimų kodeksą suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, jis būtų nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.
Taip pat abejojama, ar minėta Rinkimų kodekso norma neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės. Anot LVAT, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą prilyginant bausmės atlikimui minėta Konstitucijos nuostata išplečiama.
Gegužės pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija neregistravo D. Štraupaitės kandidate Europos Parlamento rinkimuose, nes tik pernai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir ji nėra pasibaigusi.
Politikė šį sprendimą apskundė LVAT, o šis savo ruožtu sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
D. Štraupaitė tvirtina, kad jai skirta poveikio priemonė neužkerta kelio kandidatuoti – tik eiti skiriamas pareigas.
Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Dėl šios poveikio priemonės pernai kovą per savivaldos rinkimus VRK iš rinkimų kovos į Visagino merus D. Štraupaitę buvo pašalinusi, tačiau Apeliacinis teismas nurodė, jog ji gali būti renkama į savivaldybių institucijas. Po šio sprendimo politikė grąžinta į rinkimų kovą, bet mero posto nelaimėjo.
Reaguodamas į šią ir kitas per savivaldos rinkimus susidariusias kolizines situacijas, Seimas naujoje Rinkimų kodekso redakcijoje įrašė abstraktų draudimą kandidatuoti asmenims, neatlikusiems bausmės.
Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
