Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sauliaus Žiūros nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien Konstitucijos projekte Vilniuje įjungti unikalūs pėsčiųjų šviesoforai su moters siluetu. Taip pažymėtas „Swedbank“ inicijuotos socialinės akcijos „Žalia šviesa lygioms galimybėms“ startas. Šia akcija bankas siekia atkreipti dėmesį į nelygybę tarp moterų ir vyrų darbo rinkoje ir paskatinti pokyčius visuomenėje bei versle.
vms-7269-1024x683.jpg
„Prieš šimtą metų moterys Lietuvoje įgijo teisę balsuoti, reiškiančią lygias galimybes politiniame gyvenime. O štai darbo rinkoje net ir praėjus šimtmečiui vis dar susiduriame su lyčių nelygybe. Tikiu, kad pažangiai valstybei, sėkmingam verslui ir laimingai visuomenei yra būtinos lygios galimybės. Pastaruosius keletą metų „Swedbank“ daug dirbome lygių galimybių įgyvendinimo srityje ir sukaupėme gerųjų patirčių. Esame pasiruošę jomis pasidalinti su kitomis įmonėmis, nes tikime, kad verslas gali tapti naujojo šimtmečio pokyčių katalizatoriumi,“ – teigia „Swedbank“ vadovė Lietuvoje Dovilė Grigienė.
Naujųjų šviesoforų įžiebime dalyvavęs Vilniaus meras Remigijaus Šimašiaus teigia, kad Vilnius visada buvo ir yra ta vieta, nuo kurios prasideda pokyčiai. „Vilnius yra atviras laisvų žmonių miestas, kuriame kiekvienas mūsų turi turėti vienodą galimybę siekti savo tikslų profesinėje srityje ir įgyvendinti asmenines svajones. Tikiu, kad šiandien vienoje pagrindinių miesto arterijų – Konstitucijos prospekte – įjungti naujieji šviesoforai taps teigiamo pokyčio simboliais ir sostinėje, ir visoje šalyje“, – sako R. Šimašiaus.
Specialistai teigia, kad statistinis atlyginimų skirtumas tarp moterų ir vyrų, kuris Lietuvoje siekia 14 proc., dažniausiai yra kelių kitų veiksnių pasekmė. Tarp šių veiksnių išskiriamas mažesnis skaičius moterų vadovaujančiose pozicijose, visuomenėje gajūs stereotipai apie vyriškas ir moteriškas profesijas, nevienodas atlygis už tą patį darbą ir vaiko priežiūra, kuria dažniausiai tenka rūpintis moterims.
Pavyzdžiui, moterų vadovių šalyje yra mažiau nei 30 proc., o tarp didžiausių šalies įmonių – vos 17 proc. Moteriškomis darbo sritimis vis dar laikomas aptarnavimas, socialinė rūpyba, švietimas. Tai sritys, kuriose atlyginimai reikšmingai atsilieka nuo „vyriškųjų“ sričių, tokių kaip IT ir inžinerija. Vaiko priežiūros atostogų taip pat dažniausiai eina moterys – vaikus iki vienerių metų 9 iš 10 atvejų Lietuvoje prižiūri būtent jos. Skaičiuojama, kad vienerių ar dviejų metų karjeros pertrauka dažnai lemia atlyginimo atotrūkį, kuris išlieka per visą karjeros laiką.
„Bet kuri visuomenė, kuri nuvertina galimą moterų indėlį profesinėje, mokslo ar socialinėje srityje, netenka didelės dalies savo potencialo. Statistiniai duomenys ir mūsų patirtis rodo, kad Lietuvoje dar turime nemažai nuveikti siekdami užtikrinti vienodas sąlygas ir moterims, ir vyrams. Džiugu, kad verslas šiandien mato prasmę sieki šio tikslo ir prisideda prie visai visuomenei svarbių procesų”, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.