PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2025 m. Gegužės 14 d. 15:07

Konservatoriai S. Skvernelio paviešinti VSD išvadą dėl D. Bradausko

Lietuva

Dainoras Bradauskas / Edvard Blaževič/ ELTA nuotr.

Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA.LT


361809

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio atskleisti, dėl kokių aplinkybių Valstybės saugumo departamentas (VSD) „aušriečiui“ Dainorui Bradauskui nerekomendavo išduoti leidimo dirbti su slapta informacija.

Tuo atveju, jei ši informacija yra įslaptinta, prašoma ją pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

„(…) kyla pagrįstų klausimų, kokios tiksliai priežastys nulėmė tokį sprendimą. Svarbu įsitikinti, ar Seimo narys nepadarė veikų, kuriomis būtų sulaužyta Seimo nario priesaika nuslepiant arba jį tikrinančioms institucijoms pateikiant melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis“, – rašoma konservatorių frakcijos kreipimesi į parlamento vadovą.

Trečiadienį LRT radijui parlamento vadovas tikino, jog neigiamą VSD išvadą „aušriečio“ D. Bradausko darbui su slapta medžiaga lėmė praeityje vykę susitikimai su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu.

Tokios pozicijos laikėsi ir pats D. Bradauskas. Jis Eltai yra sakęs, jog VSD priėmė atitinkamą rekomendaciją, remdamasi 2017 m. istorija. Tuomet politikas buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigų, mat sistemingai bei kryptingai susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus – nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“, jos akcininkų patikrinimus.

Vis dėlto, kaip rašoma konservatorių kreipimesi, VSD sprendimas yra grindžiamas keliais Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo straipsniais, pagal kuriuos vertinama, ar per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tai, pasak konservatorių, verčia abejoti, ar VSD išvadoje reikšminga aplinkybė yra tik „MG Baltic“ byla.

Kiek anksčiau VSD Eltai nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte – „asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui“.

Taip pat teigiama, jog nustatytos minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintos aplinkybės – „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę VSD pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad D. Bradauskui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Atliepdamas tokią VSD išvadą, S. Skvernelis šią savaitę pasirašė potvarkį, kuriuo nesuteikia D. Bradauskui leidimo dirbti su slapta medžiaga. Antradienį parlamentaras buvo išbrauktas ir iš Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos – jį pakeitė „aušrietis“ Martynas Gedvilas.

D. Bradauskas – ne pirmas „Nemuno aušros“ atstovas, sulaukęs neigiamo VSD vertinimo. Prieš kelias savaites verdikto sulaukė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – departamentas nustatė, kad tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. S. Skvernelis leidimo dirbti su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišdavė.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – minėtais atvejais, Seimo pirmininkas.

#BRADAUSKAS#SKVERNELIS#LINGĖ