PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Rugsėjo 11 d. 09:32

Konservatoriai atsitraukia nuo įtampas su prezidentu kėlusio Europos Vadovų Tarybos klausimo: konsensuso šią kadenciją nepavyks pasiekti

Lietuva

Žygimantas Pavilionis. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


317902

Konservatoriai atsitraukia nuo ilgą laiką santykius su prezidentu aštrinusios iniciatyvos keisti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką, teigia Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis. Seimo Europos reikalų komitetui (ERK) vadovaujantis politikas pripažįsta, kad iki Seimo kadencijos pabaigos konsensuso šiuo klausimu jau nepavyks surasti. Visgi, parlamentaras tikina neatsitraukiantis nuo planų šios Seimo sesijos metu apsvarstyti Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuriam Prezidentūra taip pat yra išsakiusi nemažai pastabų.

Atstovavimo EVT tvarką reglamentuojančio įstatymo neteiks

Nors konservatoriai ne kartą kartojo, kad atstovavimo EVT tvarką keičiantis įstatymas jau yra parengtas ir tėra laukiama tinkamos progos jį pateikti, Ž. Pavilionis tikina, kad nuo šių planų nuspręsta atsitraukti. Pasak politiko, pagrindinis šio sprendimo argumentas, kad iki Seimo kadencijos pabaigos lieka tik pora mėnesių.

„Nemanau, kad užteks laiko sukurti tą konsensusą. Ir dabar įpulti prieš pat rinkimus, likus vos porai savaičių, manau, kad nėra prasminga“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.

„Politikoje taip jau būna, kad tie langai atsidaro ir užsidaro tam tikrais laikotarpiais. Bet kokiu atveju, šiuos klausimus judinti be konsensuso tarp partijų nėra prasminga. Tai faktas yra, kad konsensuso šiuo klausimu nėra. Manau, jis atsirastų, jeigu būtų laiko jam pasiruošti, bet dabar laiko tiesiog nebėra“, – sakė politikas.

Visgi Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis partijų pripažįsta, jog šiuo metu galiojanti tvarka, kai atstovauti Lietuvai į EVT vyksta tik prezidentas, yra ydinga. Todėl jis viliasi, kad būsimos kadencijos Seimas imsis iniciatyvos keisti šiuo metu galiojančią tvarką.

„Manau, kad visos partijos jaučia, kad yra kažkas ne taip šioje srityje, tačiau tam, jog būtų daugiau objektyvumo ir kad niekas nieko nekaltintų kažkokiais priešrinkiminiais dalykais, bus žymiai sveikiau sugrįžti jeigu bus noro ir politinės valios prie tų dalykų jau būsimame etape“, – teigė konservatorius.

„Taigi, reikėtų grįžti prie sprendimo, tačiau jau turint konsensusą. O tam reikia įtikinti oponentus, kad čia nėra jokių politinių kėslų, tiesiog yra noras, kad visa valstybė dirbtų sklandžiau, įtraukiau“ , – pridūrė jis.

Neatsitraukia nuo planų teikti Diplomatinės tarnybos įstatymą

Visgi Ž. Pavilionis neatsitraukia nuo planų teikti kitą, ne mažiau Prezidentūros kritikos susilaukusį įstatymo projektą, aiškiau reglamentuojantį ambasadorių skyrimo tvarką. Politikas įsitikinęs, kad dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimų konsensusą pavyks pasiekti dar šios kadencijos Seime.

„Dėl diplomatinio įstatymo tikrai manau, kad nebus problemų sukurti tą konsensusą. Tikrai žinau, kad Užsienio reikalų komitete šiuo klausimu yra sutarimas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.

„Seimo Užsienio reikalų komitetas yra įtraukęs grįžimą prie diplomatinio įstatymo projekto šioje rudens sesijoje. Ir aš tikiuosi, kad kartu su kolegomis mes patobulinę įstatymo projektą jį pateiksime“, – pridūrė jis.

Ž. Pavilionis sako, kad pakoreguotame Diplomatinės tarnybos įstatyme bus numatytas aiškesnis ambasadorių skyrimo kalendorius.

„Mes norime, kad procedūra būtų tokia, kad bent jau prieš šešis mėnesius prieš atšaukiant ambasadorių kitas jau būtų nominuotas, jis galėtų ruoštis. Nes, patikėkite, kaip buvęs diplomatas ir ambasadorius aš tikrai žinau, kad yra nemažai problemų surasti vaikams mokyklas laiku, įtikinti šeimas važiuoti į sudėtingesnes šalis. Galų gale yra ir agremanai, kurie užtrunka“, – paaiškino Ž. Pavilionis.

„Tai labai norėtųsi, kad toks pats aiškumas ir supratimas būtų ir visose institucijose, kurios dalyvauja šiame procese. Nes kas kad viena institucija viską pradeda, jei jau kita institucija nesilaiko tų laiko terminų, tai ir gaunasi uždelsimai“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 d.