Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
EtapliusŠaltinis: Šalčininkų rajono savivaldybė
Paneriai buvo didžiausio nusikaltimo, kurį įvykdė vokiečiai Lenkijos Respublikos šiaurės rytiniuose pasienio rajonuose Antrojo pasaulinio karo metu, vieta. Panerių žudynės nusinešė apie 100 000 gyvybių. Ženkli nukentėjusiųjų dalis – tai žydų ir lenkų tautų atstovai. Šį žiaurų nusikaltimą naciai bandė slėpti, todėl iki galo sužinoti tikslų aukų, žuvusių Panerių miškuose, skaičių tikriausiai nepavyks.
1994 m. Helenos Pasierbskos iniciatyva įsteigta asociacija „Rodzina Ponarska“, kurios tikslas – puoselėti žuvusiųjų ir šių skaudžių istorinių įvykių atminimą, siekti atskleisti tiesą apie genocidą, įvykdytą Paneriuose, rūpintis esamomis atminimo lentomis ir paminklais.
Konferenciją pradėjo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, priminęs, kad kai kurios Šalčininkų rajono gyvenvietės taip pat nukentėjusios nuo tragiškų karo nusikaltimų, pavyzdžiui Kaniūkai, Gumba.
- Paneriai – yra mūsų visų bendras skausmas: ir lenkų, ir lietuvių, ir žydų. Mūsų tapatybės suvokimui turime tai pajausti, kad galėtumėme toliau gyventi. Apie Panerius galime kalbėti istoriniais faktais, bet į statistiką ir istoriją reikia įsijausti ir bandyti galvoti apie gyvų žmonių svajones, darbą, šeimą. Ir tam tikrą akimirką kiti žmonės, jeigu juos taip galima vadinti, atima jiems gyvybę tokiu nežmogišku būdu. Praėjus 80 – iai metų po Panerių įvykių turime daryti išvadas, - kalbėjo meras Zdzislav Palevič.
Asociacijos „Rodzina Ponarska“ pirmininkė Maria Wieloch tęsė konferenciją kalbėdama apie organizacijos tikslus, uždavinius, siekius, nuveiktus darbus.
Konferencijos metu apie 1941 – 1944 m. įvykusius tragiškus įvykius taip pat kalbėjo hab. dr. Jarosław Wołkanowski bei knygų autorė Joanna Janusiak. Tautinio atminimo instituto archyvo specialistas Przemysław Namsołek dalijosi informacija, rasta Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Po konferencijos jos dalyviai rinkosi prie Armijos Krajovos karių kapų, esančių Šalčininkų kapinėse, prie paminklo Konstantinui Kalinauskui ir prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute, padėtos gėlės, uždegtos žvakės.
Renginyje dalyvavo Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų lenkų III amžiaus universiteto klausytojai, senjorų organizacijos atstovai, Lietuvos lenkų sąjungos nariai, rajono bibliotekininkai, kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai ir mokiniai.
Konferenciją Šalčininkuose organizavo asociacija „Rodzina Ponarska“, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šalčininkų kultūros centras.