PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Gruodžio 14 d. 09:15

Koncertiniuose verpetuose – jau 40 metų

Kaunas

Po koncerto „Verpeta“ įsiamžino su svečiais.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


64460

Lyg vėjo verpetai nuskriejo 40 metų nuo tos dienos, kai Kaišiadoryse, tuometiniame Lietuvos veterinarijos institute, iš dviejų kolektyvų 1978 metais užgimė folkloro ansamblis. Jo steigėjas ir sumanytojas – gudieniškis, dabar jau garbaus amžiaus sulaukęs mokslininkas Antanas Bernatonis, tuomet tapęs pirmuoju kolektyvo vadovu. Šiek tiek vėliau kolektyvas gavo „Verpetos“ vardą, jį pasiūlė, pasak senbuvių, Rimantas Šliužinskas, pakeitęs A. Bernatonį.


Foto galerija:

5.png
4.png
3.png
2.png
5.png
4.png
3.png
2.png

Kaišiadoriečių atmintyje bebaigia nugrimzti institutas ir jo eksperimentinis ūkis, o „Verpeta” sau šauniai gyvuoja. Ir ne tik gyvuoja, bet gražiai koncertuoja mūsų rajone, Lietuvoje, ranka pasiekiamas ir užsienis. Ką tik, gruodžio 1-ąją, kolektyvas pakvietė į 40 metų veiklos jubiliejinį koncertą. Šiemetiniame kolektyve – 28 nariai. O, jau dainų, ratelių ir šokių – šimtai. Visos dainos yra surinktos Kaišiadorių krašte, iš giminių, kaimynių ar kitų dainą mylinčių močiučių, tėų ir senelių. Kaip tvirtina ansambliečiai, pačių seniausių dainų pateikėja - šviesaus atminimo Ona Grigaliūnienė, kuriai šiemet būtų sukakę šimtas metų. Pirmoji dainų pateikėja - ansamblio vadovės Valerijos Jankauskienės mama Veronika Čiuladienė. Kolektyvo branduolys nesikeičia visus metu nuo įsikūrimo. Senbuvai yra septyni, jų veikla skaičiuojama nuo įsikūrimo. Tai J. Dobilas, V. Jankauskienė, R. Baublienė, A. Tatarūnienė, G. Baltušnikienė, A. Konstantinavičienė, A.Baubienė. Vyriausias amžiumi yra Justinas Dobilas, kuriam sukako 82 metai. Vyras tvirtina, kad folkloras jam suteikia energijos, geros nuotaikos, jis nesiskundžia sveikata, tad gali šokti ir dainuoti. Folkloro kolektyvą lanko apie trisdešimt įvairaus amžiaus žmonių. Smagu, kai nariai į pirmas repeticijas ateina po vieną, o po to atsiveda šeimos narius, kitus giminaičius. Tai dabartinė vadovė Valerija Jankauskienė su seserimi Regina Baubliene ir dukra Aura Baubiene bei trimis anūkais - Edvinu, Ignu, Jokūbu; kapelos vadovė Angelė Kurauskienė su dukra Gabija Kurauskaite, Eglė ir Žanas Popovai, Gitana ir Valdas Valkavičiai. Štai Gitana ir Valdas Valkavičiai prieš aštuonerius metus susipažino folkloro kolektyve „Verpeta”. Bendras požiūris į liaudies šokį, dainą šiuos du jaunus žmones suartino, jie tapo šeima. Porai patinka liaudies dainos, kuriose atsispindi gražūs šeimų tarpusavio santykiai, rūpinimasis vienas kitu, ateities gerove, kuri sieta su sėkmingais tolesniais gyvenimo įvykiais. Sukakčiai paminėti skirtame renginyje buvo eksponuojamos nuotraukos iš kolektyvo kasdienybės bei koncertų. Šios parodos iniciatorė buvo Gitana, kuri ją apipavidalino ekspozicijai, paruošė kolektyvo koncertinių kelionių maršrutų žemėlapį. Moteris yra lyg kolektyvo metraštininkė – pati rašo ir archyvuoja straipsnius apie kolektyvą „Verpeta“. Kaip „Atspindžiams“ sakė vadovė Valerija Jankauskienė, jubiliejiniam koncertui aktyviai ruošėsi visi ansambliečiai, nariai buvo pasiskirstę veiklomis, draugiškai sprendė, kas už ką bus atsakingi, ir tikrai įdėjo daug pastangų, kad renginys neprailgtų, būtų smagus. O kad jis būtų dar smagesnis, verpetiečiai pasikvietė bičiulius. Atvyko kolektyvai iš Neveronių, Palangos, Birštono, Šiaulių, Ukmergės ir Kupiškio. Pakviesti į sceną šventės kaltininkai dainavo ir šoko. O pailsėdami vis vardijo savo vadovus, jiems skirdami po dainą. Štai pirmasis vadovas Antanas Bernatonis susigraudino, sakydamas sveikinimo ir padėkos žodžius. Tačiau vėliau susiėmė ir šauniai padainavo su visu kolektyvu. Iš septynių vadovų renginyje be pirmojo ir dabartinės vadovės dalyvavo Elvyra Perkumienė. Kiti – R. Šliužinskas, R. Girčienė, Aidas Bernatonis ir Sigutė Adžgauskienė dėl įvairių priežasčių atvykti negalėjo. Štai S. Adžgauskienė su vaikais išvyko į festivalį, R. Šliužinskas atsiuntė sveikinimo žodžius iš Ukrainos, į kelionę išvykęs tądien buvo ir A. Bernatonis. Visą valandą liejosi dainos. O kur dar šokiai., rateliai! Visa salė aikčiojo, matydama, kaip trypia verpetiečiai garsųjį Kalniškių kadrilį. Pasak V. Jankauskienės, šis šokis jiems atvėrė kelius net į Prancūziją. Kur tik „Verpeta“ nepabuvojo: dainų šventėse, festivaliuose, įvairiuose konkursuose. Didžiausias jų pasiekimas – 2003 metais pelnyta „Aukso paukštė“. Už Kaišiadorių krašto garsinimą, už tautiškumo puoselėjimą padėką bei gėles nuo Kaišiadorių savivaldybės įteikė meras V. Tomkus bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos patarėja kultūrai L. Medzevičienė. Į sceną su Padėka žengė Seimo narė L. Matkevičienė. Tada jau vienas po kito dainas dainavo ir dovanas „Verpetai“ teikė svečių kolektyvai. Negailėta buvo ir sąmojo, ir gražių žodžių. O labiausiai visus šildė puikios lietuviškos dainos. Gražus renginys nutiesė kelią ne į vieną širdį. Mintis, kad kol lietuviai dainuoja savo senolių dainas, bus stiprūs, vieningi, neapleido visą vakarą. Tad gyvuok , „Verpeta“ , dar ilgai ilgai. Kolektyvas tikrai su kaupu išpildė visų tą vakarą atėjusių į koncertą, lūkesčius.

Virginija Šimkūnienė