Kompozitorius Kristijonas Lučinskas: raktu į operą „Klaipėda“ tapo daugiasluoksnė įvairovė ir muzikiniai atsitiktinumai

Klaipėda

Martyno Aleksos nuotr.

Žaneta SkersytėŠaltinis: Etaplius.lt

269384

Publika nekantriai laukia istorijų operos „Klaipėda“ premjeros, kuri rugpjūčio 4-ąją 21.30 val. bus pristatyta ant marių kranto III tarptautiniame Klaipėdos festivalyje. Trečiąjį istorijų operos veiksmą, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu, parašė kūrybiniai bendrakeleiviai – Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. K. Lučinskas – muzikos atlikėjas, kompozitorius, garso dizaineris. Savo kuriamą, prodiusuojamą muziką jis pasirašo ne tik savo tikruoju vardu, bet ir įvairiais sceniniais slapyvardžiais – „Driezhas“, „Deepinmood“, „Tykumos“, „Tabalai“, „Ramėja“.

Kompozitoriaus kūryba puikiai pažįstama ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikai: menininkas sukūrė muziką spektakliams „Tikroji dinozaurų istorija“, „Tinginėlių kaimas“, aranžavo lopšines „Verpalų pasakoms“. 2021 m. kaip muzikos bendraautoris, atlikėjas, garso režisierius dalyvavo projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ atidarymo renginyje, sukūrė ir atliko muziką lėlių ir objektų teatro instaliacijai „Tarp žemės ir dangaus“ (rež. Karolina Jurkštaitė, Klaipėdos lėlių teatras) bei garso takelį patyriminei ekskursijai po Klaipėdos senąsias kareivines „Migrantas“ (Klaipėdos universitetas).

Apie kūrybinį procesą kuriant muziką operai „Klaipėda“ pasakoja K. Lučinskas.

– Esate garso dizaineris, fotografas, muzikos atlikėjas ir kūrėjas, sukūręs muziką ne vienam teatro spektakliui. Kas jus įkvepia?

– Mieste persipinantys gamtos ir industriniai garsai kuria specifinį, unikalų miesto garsovaizdį, kuris išties yra įkvepiantis. Kontrastai stimuliuoja, išjudina. Kai norisi atsvaros šurmuliui – ramybės, tylos,– jos Klaipėdoje taip pat toli ieškoti nereikia.

– Jūsų užduotis buvo – kartu su kolega D. Bielkausku - sukurti istorijų operos „Klaipėda“ trečiąjį veiksmą. Koks Jūsų santykis su opera apskritai?

– Nors opera nėra mano mėgstamiausias žanras, tačiau toks tolimesnis santykis tapo puikia priemone, raktu kuriant operą „Klaipėda“. Tai skatino ieškoti įvairesnių raiškos būdų šiam žanrui. Trečiąją operos dalį rašėme drauge su kolega Donatu Bielkausku. Kėlėme sau uždavinį panaudoti įvairesnių muzikinės kalbos formų – dekonstruotus rečitatyvus, tekstus, dialogus, virstančius žodžių pynėmis. Norėjosi daugiau agogikos, rubato, daugiau erdvės atlikėjų interpretacijai ir gražiems muzikiniams atsitiktinumams, kurie gimė čia ir dabar. Trečiajame operos „Klaipėda“ veiksme gyvo orkestro skambesys jungiasi su iš anksto įrašytu garso takeliu, kuriame skamba ir pats miestas – tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais. Kurdamas integruoju muzikos technologijas, tokias kaip sempleriai, granulinė garso sintezė, kurias pasitelkdamas iš įrašytos akustinės medžiagos kuriu naujus garsus. Jungiant visas šias priemones mezgamas daugiasluoksnis operos trečiojo veiksmo muzikinis audinys.

– Likusius du istorijų operos „Klaipėda“ veiksmus sukūrė kiti klaipėdiečiai kompozitoriai. Kas tapo kūrinio jungiamuoju audiniu?

– Bendravome, bet minimaliai, per daug neatskleisdami turinio, palikdami vietos netikėtumui. Mus jungia viena tema, vieno autoriaus (Arvydo Juozaičio) libretas. Mums patiems įdomu kaip galų gale suskambės skirtingos muzikinės prieigos.

– Kūrinys bus atliekamas lauke. Kokios simbolikos ar technologinių sprendimų imsitės, norėdamas kuo įtaigiau publikai perteikti operą?

– Didelei erdvei reikia tam tikro aiškumo, struktūriškumo, išgrynintos faktūros. Smulkūs niuansai girdimi kamerinėje aplinkoje, didelėje erdvėje gali išnykti. Kita vertus, subtilius niuansus padės atskleisti įgarsinimas, technikų komanda. Librete yra autoriaus pastabų, muzikinių nuorodų, pasiūlymų, kurie padeda kuriant muzikinį paveikslą.

– Kuo Jums, kaip Klaipėdoje gyvenančiam kompozitoriui, svarbi miesto istorinė praeitis?

Pastaruoju metu vis labiau tenka domėtis, gilintis į Klaipėdos krašto istoriją, ieškoti atsakymų. Manau, kiekvienas, čia gyvenantis, turėtų kuo geriau pažinti savo krašto istoriją, kuri buvo tartum ištrinta sovietmečiu.

Kristijonas Lučinskas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt