Komentaras. Kodėl D. Trumpui parūpo Grenlandija?

Šiauliai

Ju­liaus Ka­lins­ko (El­ta) nuo­tr.

Linas KojolaŠaltinis: Etaplius.LT

340482

Donaldas Trumpas kursto aistras apie Grenlandijos įsigijimą. Galbūt tai neturėtų stebinti. Juk D. Trumpas praturtėjo vystydamas nekilnojamojo turto projektus, o šis turbūt pretenduotų į didžiausio sandorio pasaulio istorijoje titulą. Tiesa, vertinimai, kiek Grenlandija galėtų kainuoti, svyruoja nuo kuklių 12 milijardų iki daugiau nei 1 trilijono dolerių.

Esminė dilema nėra pinigai. Grenlandija šiuo metu turi Danijos autonominės teritorijos statusą: vietos valdžia priima daugelį sprendimų, išskyrus susijusius su užsienio ir saugumo politika. Šiais klausimais atsakomybė tenka Kopenhagai.

Grenlandija yra didžiausia pasaulio sala pagal plotą – 33 kartus didesnė už Lietuvą. Bet mažytė gyventojų skaičiumi – nesiekia nei 60 tūkst. arba tik šiek tiek daugiau nei Alytuje. Sudėtingos oro sąlygos ir logistika lemia didelę priklausomybę nuo Danijos finansinės pagalbos, kuri sudaro daugiau nei pusę salos biudžeto.

Nepaisant to, vietos gyventojai flirtuoja su nepriklausomybės idėja. Šiemet vyksiantys vietos rinkimai vėl kelia šį klausimą. Anksčiau atliktos nuomonių apklausos rodė, kad apie du trečdaliai žmonių pritartų atsiskyrimui nuo Danijos, tiesa, tik pridurdami, jog reikėtų išlaikyti artimus santykius. Ypač – išsaugant paramą.

Danijos politikai išmintingai nepasiduoda provokacijoms ir į D. Trumpo pareiškimus reaguoja ramiai. Šalies monarchas po D. Trumpo komentarų net pakeitė karališkąjį herbą, kuriame išryškino Grenlandijos simboliką. Tačiau čia pat priduriama, jog Danija negalėtų prieštarauti demokratiniam Grenlandijos apsisprendimui skelbti nepriklausomybę.

O ir praktinių svertų išlaikyti kontrolę Kopenhaga neturi daug. Saloje skaičiuojama vos kelios dešimtys danų karių ir bent keli šimtai amerikiečių karių ten įkurtoje bazėje. Salos dydis padaro kontrolę sunkiai įmanomą šaliai, kurios kariuomenė mažesnė nei Niujorko policija.

Tai – viena reikšmingiausių priežasčių, kodėl amerikiečiai kreipia į salą didelį dėmesį. Danija yra viena artimiausių JAV sąjungininkių, nekliudanti amerikiečiams jau dabar Grenlandijoje turėti karinę bazę ir kitų teisių. Bet nepriklausomybės paskelbimas sukurtų terpę ir kitų šalių įtakos augimui. Kinija jau ne kartą siekė ten įkelti koją.

To nenorima, mat Grenlandijos geostrateginė reikšmė – akivaizdi. Ne veltui istorijoje priskaičiuojami mažiausiai keturi JAV bandymai ją įsigyti. Ir tendencijos nesikeis: konkurencija su Rusija ir Kinija dėl Arkties regiono tik aštrėja, o dėl tirpstančių ledynų atsiveria nauji laivybos keliai. Ką jau kalbėti apie gausius, nors kol kas sunkiai prieinamus, gamtos turtus.

Bet aštri D. Trumpo retorika turi reputacinę kainą. Internete iškart ėmė plisti karikatūros, piešiančios Putiną kruvinomis rankomis griebiantį Ukrainą, o greta – Trumpą, kuris taikosi į Grenlandiją. Toks neadekvatus lyginimas sukuria emociją, jog demokratijos ir autokratijos – vienodai agresyvios ir siekiančios siaurų nacionalinių interesų. Visa pokario Vakarų saugumo architektūra buvo statoma remiantis kitokiais, abipusės naudos ir susitarimo, principais.

Lieka viltis, jog ilgainiui D. Trumpas aštriausias tezes laidys ne ištikimų sąjungininkų, o geopolitinių priešininkų atžvilgiu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt