Kombainus laukuose keičia sėjamosios

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt

15221

Nors nemažai ūkininkų dar gyvena javapjūtės nuotaikomis, į antrą pusę perkopęs rugsėjis reiškia, kad įsibėgėja sėjos laikas. Ir nors teoriškai žiemkenčiai jau turėtų būti dirvoje, besitęsiantys lietūs sėjos darbų daug kam ne tik neleidžia įpusėti, bet ir pradėti. Ūkininkai sako, kad sėjamąsias į laukus išsitempti galės tik tada, kai dirva nors kiek pradžius. Geriausiomis sąlygomis tai užtruktų apie savaitę.

Sės, kai nupjaus

Rudeninė sėja dažniausiai prasideda nuo žieminių rapsų, o dirva jiems ruošiama, kai javapjūtė tik įsibėgėja. Nespėję sudoroti šiųmečio derliaus ūkininkai jau ima galvoti, ką kuls kitąmet, todėl jiems tenka nelengva užduotis suderinti visus darbus. Šiemet tai padaryti buvo kaip niekada sunku. Javapjūtės metu įsismarkavę lietūs neleido sėkmingai nuimti derliaus, taigi dauguma sėjos darbus nustūmė į šalį. Taip nutiko ir Marijampolės savivaldybės Gulbiniškių kaime ūkininkaujančiai Ramutei Varanienei. Moteris sakė, kad jos laukuose stovi dar nekulti javai, todėl sėjos dar nepradeda.

– Apie sėją kol kas neturime kada galvoti. Didžiausias rūpestis, kaip nukulti dar laukuose tebestovinčius javus. Žemė, kurią dirbame, molinga. Po pastarųjų dienų lietaus į ją įvažiuoti nei su kombainu, nei su kokia nors kitokia technika nėra įmanoma. Mūsų ūkis – mišrus. Darbus apsunkina tai, kad šiuo metu vyksta ir pašarų gyvuliams ruošimas žiemai. Sunku viską suspėti, o kai dar ir orai nepalankūs, tampa tiesiog neįmanoma. Šių metų javapjūtė – sunki, ūkininkai patyrė daug nuostolių. Tačiau neturime kur dėtis – nepasisekė vienais antrais metais, vis tiek į priekį judame toliau. Ir nors vėliau, sėja tikrai bus. Pamenu, žiemkenčius esame sėję spalio pabaigoje ir viskas su jais buvo gerai. Svarbiausia, manau, ne terminai, o sėkla bei pasėlių priežiūra. Jei viskas kokybiška ir tinkamai atlikta, augalai būna gražūs. Žinoma, nekalbant apie tai, kad kartais kokybišką derlių nuimti sutrukdo gamta, – kalbėjo ūkininkė R. Varanienė.

Reikia, kad nelytų bent savaitę

Tuo tarpu Mokolų kaime įsikūrusios UAB „Lifrania“ vadovas Vidas Vadapalas sako, kad jie sėją jau yra pradėję. Jo teigimu, darbus beveik norėtųsi ir baigti, tačiau to padaryti neleidžia lietus. Pirmadienį iškritę krituliai, V. Vadapalo teigimu, darbus nukėlė dar bent savaitei.

– Žieminius rapsus spėjome pasėti laiku ir tuo labai džiaugiamės. Dėl persirikiavusių javapjūtės darbų ir ūkininkams nepalankių orų daug kam to padaryti nepavyko. Jie ramybės šiandien neduoda ir mums. Žieminių javų sėją jau pradėjome, norėtųsi ją jau ir baiginėti, tačiau dirva šiuo metu persisunkusi vandeniu. Kai iškrenta tokie dideli kritulių kiekiai, kokie iškrito pirmadienį, poros ar dviejų saulėtų dienų maža. Reikia, kad bent savaitę vyrautų sausi ir saulėti orai, norint į laukus tempti techniką. Būtų gerai, jog ir vykstant sėjai nelytų, tad sausų orų ūkininkai dabar laukia it išganymo. Sakoma, kad optimalus žieminių javų sėjos laikas yra rugsėjo 10–25 dienos. Tačiau šiemet ūkininkai, manau, žiemkenčius sės ir spalio pirmoje dekadoje. Jei orai vėliau bus gražūs ir leis augalams iki rudeninės vegetacijos išauginti pakankamai įsišaknijusius augalus, viskas bus gerai. Deja, praktika rodo, kad dažnu atveju taip nebūna, todėl daugybė ūkininkų ir nerimauja, kad lietūs niekaip nesibaigia, – samprotavo UAB „Lifrania“ vadovas.

Pirkėjų pagausės su gerais orais

Kad sėjos darbai vyksta vangiai, pastebėjo ir grūdų sėkla prekiaujančios UAB „Dotnuvos projektai“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas. Jo teigimu, tokiu metu besidominčių ir įsigyjančių žiemkenčių sėklą jau būna nemažai, tuo tarpu šiemet sėklos prekyba kol kas vyksta vangiai.

– Laukuose dar nemažai nenukultų javų, pirmiausia ūkininkai rūpinasi jais ir sėjos darbus stumia į šalį. Tikimės, kad prekyba pagyvės, kai pagerės orai, nes laiko sėjai dar yra. Remiantis ankstesnių metų rezultatais, tikimės, kad pirkėjų šiemet, lyginant su dviem pastaraisiais metais, bus daugiau. Vis daugiau ūkininkų supranta sertifikuotos sėklos naudą, taigi ir vis daugiau ryžtasi į ją investuoti. Sertifikuota sėkla, palyginti su ūkine, žinoma, brangesnė, tačiau paskaičiavus jos atsparumą ligoms ir didesnį derlių, investuoti, manau, apsimoka. Ir nors pastebime sertifikuotos sėklos pardavimų augimą, mūsų šalies žemdirbiai, palyginti su kitų ES valstybių ūkininkais, vis dar ištikimi tradicijoms ir laikosi nuomonės, kad pačių pasiruošta sėkla yra neką prastesnė, nei įsigyta iš specialistų, – kalbėjo S. Augas.

Anksčiau kalbinta ūkininkė Ramutė Varanienė būtent tokią nuomonę ir palaiko. Pasak jos, iš tiesų sėklą metams bėgant reikia atnaujinti, tačiau kas metai pirkti sertifikuotą ir mokėti už tai mokesčius neverta.

– Mes tiek neuždirbame, kad galėtumėme sau leisti kasmet brangią sėklą pirkti. Manau, su ta sertifikuota sėkla yra išpūstas burbulas. Mano nuomone, labiausiai javų derlių lemia jų priežiūra. Kiek įdėsi, tiek ir gausi. Kad ir šiemet – javų prikūlėme tikrai daug, beveik rekordinius kiekius, tačiau jų kokybę išplovė lietus. Taigi ta sėkla gali būti geriausia, bet prieš lietingą javapjūtę neatsilaikys nė viena, – kalbėjo ūkininkė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt