PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2017 m. Gegužės 27 d. 16:45

Koks marš­ru­tas, toks ir dvi­ra­tis

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt


4523

Kol vie­niems pa­tin­ka min­ti siau­rais miš­ko ta­ke­liais, ki­ti di­džiau­sią ma­lo­nu­mą jau­čia ma­nev­ruo­da­mi triukš­min­ga­me ir nuo­la­tos sku­ban­čia­me mies­te. Skir­tin­giems po­mė­giams – skir­tin­gi dvi­ra­čiai. O jei po­mė­gių ne­ma­žai, vie­no dvi­ra­čio ga­li ir neuž­tek­ti.

Sku­ban­tiems į pa­jū­rį
Jei yra te­kę dvi­ra­čiu va­žiuo­ti vė­siais, pu­ši­mis kve­pian­čiais Kur­šių Ne­ri­jos ta­kais, vei­kiau­siai ki­taip ato­sto­gų lie­tu­viš­ka­me pa­jū­ry­je ir neį­si­vaiz­duo­ja­te. Su dvi­ra­čiu ten ir grei­čiau, ir pa­to­giau, ir įdo­miau, nes kas­kart ga­li­ma ap­lan­ky­ti vis ki­tą ku­ror­ti­nį mies­te­lį.
Pa­jū­rio mė­gė­jams dvi­ra­čiais ir vi­sais jų ak­se­sua­rais di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se pre­kiau­jan­čios įmo­nės UAB „Va­sa­rė“ di­rek­to­rius Ry­tis Pau­li­kai­tis siū­lo rink­tis hib­ri­di­nio ti­po dvi­ra­čius. „Jie yra pa­kan­ka­mai ne­sun­kūs ir tu­ri ge­rą pra­va­žu­mą – tin­ka va­žiuo­ti ir dvi­ra­čių ta­ku, ir miš­ko pa­klo­te. Daž­niau­siai šie dvi­ra­čiai yra be jo­kių pa­pil­do­mų ele­men­tų – sky­de­lių, ba­ga­ži­nių ir pan., bet juos la­bai leng­va trans­for­muo­ti į il­ges­nei ke­lio­nei tin­ka­mus dvi­ra­čius“, – sa­ko jis.
Ki­tas rei­ka­las, jei va­žiuo­ti ke­ti­na­te smė­lė­ta jū­ros pa­kran­te. Su įpras­tu dvi­ra­čiu toks „ke­lias“ taps ne­men­ku iš­šū­kiu, ta­čiau su FAT ti­po dvi­ra­čiais ga­li­ma įveik­ti ir smė­lį, ir se­zo­nams pa­si­kei­tus snie­gą. FAT ti­po dvi­ra­čius leng­va at­pa­žin­ti – jie tu­ri itin pla­čias pa­dan­gas. Nors iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do sun­kūs, taip nė­ra: pa­dan­go­se tė­ra oras, to­dėl dvi­ra­čiai grei­tai įsi­bė­gė­ja ir ge­rai rie­da.
Tie­sa, įveik­ti il­ges­nį at­stu­mą su FAT ti­po dvi­ra­čiais kiek su­dė­tin­ga. „Jie skir­ti pra­va­žu­mui ir tiems, ku­rie mėgs­ta va­ži­nė­ti ekst­re­ma­liau. O va­ži­nė­ti smė­liu – ir­gi ekst­re­ma­lu­mas“, – šyp­so­sis R. Pau­li­kai­tis.
Be­je, ne­re­tai dvi­ra­tį, at­si­vež­tą į pa­jū­rį, ten­ka ne­šio­ti sta­čiais ko­pų šlai­tais, to­dėl rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į jo svo­rį. Klai­din­ga ma­ny­ti, kad dvi­ra­čiai su aliu­mi­nio rė­mu yra leng­ves­ni už plie­ni­nius. At­siž­vel­giant į dvi­ra­čio ti­pą, skir­tu­mai yra la­bai men­ki, o kar­tais jų ap­skri­tai nė­ra.
Už­mies­čio ro­man­ti­kams
Ka­dan­gi į pa­jū­rį pa­bėg­ti ga­li­me tik­rai ne kas­dien, ne­ma­žai žmo­nių il­si­si ir gra­žiu oru džiau­gia­si už­mies­ty­je. Čia, kaip ir pa­jū­ry­je, tiks hib­ri­di­nio ti­po dvi­ra­čiai, nors yra dar vie­nas, mū­sų ša­ly­je itin po­pu­lia­rus va­rian­tas – kal­nų dvi­ra­čiai su 29 co­lių ra­tais.
„Šie dvi­ra­čiai Lie­tu­vo­je la­bai pri­gi­jo, nes dėl di­de­lių ra­tų jie leng­viau rie­da bei tin­ka va­ži­nė­ti ir po ly­gų ar duo­bė­tą žvyr­ke­lį, ir miš­ko ta­kais, ir per ne­gi­lius upe­lius“, – var­di­ja R. Pau­li­kai­tis.
Vis tik mi­nė­tie­ji dvi­ra­čiai nė­ra to­kie ma­nev­rin­gi kaip, pa­vyz­džiui, kal­nų dvi­ra­čiai ma­žes­niais (26 ar­ba 27,5 co­lių) ra­tais. Ta­čiau tai nė­ra di­de­lis mi­nu­sas, mat Lie­tu­vo­je tech­niš­kai su­dė­tin­gų ke­lių pa­si­tai­ko re­tai. Ne­bent pa­tys jų ieš­ko­me.
Mies­to ere­liams
Už­mies­čio prie­šin­gy­bė – mies­tas, tad ir va­ži­nė­jan­tiems mies­te siū­lo­ma rink­tis vi­sai ki­to­kio ti­po dvi­ra­čius. Pa­vyz­džiui, gė­lių į tur­gų nu­si­pirk­ti va­žiuo­jan­čiai sen­jo­rei vei­kiau­siai tiks stan­dar­ti­nis, dar va­di­na­mas olan­diš­ko ti­po mies­to dvi­ra­tis. Su vi­di­nė­mis 3 ar 7 pa­va­ro­mis, su ba­ga­ži­ne, krep­še­liu, ap­švie­ti­mu ir gal­būt pe­le­ri­na – kad va­sa­riš­kas si­jo­nas neį­si­suk­tų į ra­tus.
O štai kas­die­nia­me mies­to šur­mu­ly­je ver­dan­čiam jau­nam žmo­gui, ku­ris dvi­ra­tį nau­do­ja kaip pa­to­gią ir grei­tą su­si­sie­ki­mo prie­mo­nę, R. Pau­li­kai­tis siū­lo rink­tis dvi­ra­čius siau­ro­mis pa­dan­go­mis, ku­rie yra pri­tai­ky­ti va­žiuo­ti as­fal­tu. Pa­sak jo, „mies­to ere­liams“ ne­rei­kia įmant­rių per­jun­gi­mo sis­te­mų. Šiuo at­ve­ju la­bai tik­tų „Sing­le speed“ ar­ba FIX ti­po dvi­ra­čiai, ku­rie tu­ri vie­ną fik­suo­tą ar­ba lais­vą pa­va­rą, yra grei­ti, pa­to­gūs ir tuo pa­čiu ne itin pa­trauk­lūs va­gims.
Di­de­liuo­se už­sie­nio mies­tuo­se la­bai po­pu­lia­rūs su­len­kia­mi dvi­ra­čiai, ku­riuos leng­va vež­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Vis tik Lie­tu­vo­je šių dvi­ra­čių po­rei­kis kol kas nė­ra di­de­lis. „Pas mus dar rei­kia inf­rast­ruk­tū­ros pa­si­stū­mė­ji­mo ir ak­ty­ves­nio ska­ti­ni­mo nau­do­tis dvi­ra­čiais. Rei­kia ir darb­da­vių są­mo­nin­gu­mo: kad už­tik­rin­tų dvi­ra­čių sau­go­ji­mo vie­tas, du­šus, nes jei­gu at­va­žiuo­ji iš to­liau, su­pra­kai­tuo­ji, no­ri­si nu­si­praus­ti“, – sa­ko jis.
Gra­ži­nan­tiems fi­gū­ras
Kal­bant apie pra­kai­tą. At­ši­lus orams, sun­ku jį lie­ti spor­to sa­lė­je. Vi­lio­ja sau­lė ir gry­nas oras. Lai­mei, tre­ni­ruo­tę spor­to klu­be ga­li­ma pa­keis­ti fit­ne­so dvi­ra­čiu.
„Fit­ne­so dvi­ra­tis yra sa­vo­tiš­kas spor­ti­nio dvi­ra­čio va­rian­tas, tik jo vai­ras ne­spor­ti­nis ir sė­dė­se­na šiek tiek pa­to­ges­nė. Iki spor­ti­nio dvi­ra­čio rei­kia užaug­ti, o fit­ne­so dvi­ra­tis la­bai tin­ka ry­ti­nėms ar va­ka­ri­nėms tre­ni­ruo­tėms, nes di­de­lis dia­pa­zo­nas pa­va­rų – ga­li­ma ge­rai pa­ju­dė­ti“, – aiš­ki­na R. Pau­li­kai­tis.
Šei­my­niš­kie­siems
Dvi­ra­čiai ne­re­tai tam­pa vi­sos šei­mos mėgs­ta­ma pra­mo­ga, o jei kai ku­rie šei­mos na­riai dar la­bai ma­ži, R. Pau­li­kai­tis siū­lo ke­le­tą išei­čių. „Mėgs­tan­tys pa­si­va­ži­nė­ji­mus su vi­sa šei­ma ga­li rink­tis „Trek­king“, tu­ris­ti­nio, mies­to ar­ba hib­ri­do ti­po dvi­ra­čius ir juos pa­pil­dy­ti ak­se­sua­rais. Tai ga­li bū­ti prie dvi­ra­čio pri­ka­bi­na­mi ve­ži­mė­liai, ku­riuo­se pa­si­so­din­si­te vie­ną ar­ba du vai­kus, taip pat spe­cia­lia tan­de­mo jung­ti­mi pri­ka­bi­na­mi vai­kiš­ki dvi­ra­tu­kai pa­kel­tu prie­ki­niu ra­tu ar­ba vai­kiš­kos kė­du­tės, ku­rias pa­ta­riu rink­tis la­bai at­sa­kin­gai. Juk vai­ko sau­gu­mas – ne vie­ta tau­py­ti“, – sa­ko jis.
Jei­gu vai­kai jau paau­gę, di­des­niu gal­vos skaus­mu tam­pa ne jų dvi­ra­čiai, o klau­si­mas, kaip gi vis­ką su­tal­pin­ti į vie­ną ma­ši­ną, kai vyks­ta­me ato­sto­gau­ti. Lie­tu­vių su­ma­nu­mui ri­bų nė­ra, ta­čiau kar­tais tas su­ma­nu­mas išei­na ne į ge­ra. „Bū­na, žiū­ri­me į kai­my­ną – kaip pa­to­giai ir grei­tai jis pri­tvir­ti­na dvi­ra­čius prie lai­kik­lio ant ma­ši­nos, o pa­tys va­lan­dą ri­ša­me dvi­ra­čius dir­žais, pra­kai­tuo­ja­me, ner­vi­na­mės ir ga­lų ga­le ne­be­lie­ka jo­kio džiaugs­mo. Taip ir vi­są ke­lio­nę su­si­ga­din­ti ga­li­ma“, – pa­ste­bi R. Pau­li­kai­tis ir pri­du­ria vi­suo­met esan­tis už pa­to­gu­mą.
Už­kie­tė­ju­siems tu­ris­tams
Kar­tais ma­ši­nos ap­skri­tai ne­rei­kia no­rint pa­siek­ti ato­sto­gų tiks­lą. Ir ne to­dėl, kad šis bū­tų ne­to­li, o to­dėl, kad kai ku­rie žmo­nės dvi­ra­čiais pa­si­ryž­ta įveik­ti ne­men­kus at­stu­mus.
Už­kie­tė­ju­siems tu­ris­tams R. Pau­li­kai­tis pa­ta­ria rink­tis „Trek­king“ ti­po dvi­ra­čius. „Daž­niau­siai jie yra su ba­ga­ži­nė­mis, ap­švie­ti­mu, jų pa­dan­gos vi­du­ti­nio sto­rio, to­dėl tin­ka va­žiuo­ti ir as­fal­tu, ir ne to­kiais ge­rais ke­liu­kais. Tu­ris­ti­nia­me dvi­ra­ty­je tu­ri bū­ti ne­ma­žai pa­va­rų, kad ve­žant tu­ris­ti­nę man­tą ne­jaus­tu­me di­de­lio krū­vio ko­joms. Ne­pa­varg­ti tu­ri ir nu­ga­ra, nes jei ant mies­to ti­po dvi­ra­čio sė­di­me 90 laips­nių kam­pu, tai ant „Trek­king“ ti­po dvi­ra­čio – šiek tiek pa­svi­rę, kad dirb­tų ne tik ko­jų, bet ir ki­ti rau­me­nys“, – sa­ko jis.
Ke­liau­jant su to­kiu dvi­ra­čiu, ne­ma­žai reikš­mės tu­ri šal­mai, ap­ran­ga, kup­ri­nės. Iš es­mės, šie ak­se­sua­rais svar­būs va­ži­nė­jant bet ko­kiu dvi­ra­čiu. „Kaip į spor­to klu­bą nei­na­te su šle­pe­tė­mis, taip ir dvi­ra­čiui yra ati­tin­ka­ma ap­ran­ga“, – pa­ste­bi dvi­ra­čių ži­no­vas.
Ne­pa­dė­ki­me va­gims
Pa­bai­gai UAB „Va­sa­rė“ di­rek­to­rius pa­že­ria dar ke­le­tą pa­ta­ri­mų, no­rin­tiems įsi­gy­ti dvi­ra­tį. „Sa­ky­čiau, kad svar­biau­sia yra pirk­ti iš pa­ti­ki­mo par­da­vė­jo. Tuo­met įsi­gy­si­te ne tik dvi­ra­tį, bet ir ap­tar­na­vi­mą. Ne­pir­ki­te vog­to dvi­ra­čio – to­kį iš­duos nea­dek­va­ti kai­na, siū­lo­ma tur­gu­je, iš ant­rų­jų ran­kų“, – sa­ko jis ir pri­du­ria, kad jei „gąs­di­na“ par­duo­tu­vė­je siū­lo­mų dvi­ra­čių kai­nos, juos šiais lai­kais ga­li­ma įsi­gy­ti iš­si­mo­kė­ti­nai.
Įsi­gy­tą dvi­ra­tį vy­ras pa­ta­ria pa­si­žy­mė­ti po­li­ci­jo­je ir už­re­gist­ruo­ti dvi­ra­čių re­gist­re. Pa­ma­čius lip­du­ką, ku­riuo bus pa­žy­mė­tas už­re­gist­ruo­tas dvi­ra­tis, va­gims ga­li praei­ti no­ras jį pa­si­sa­vin­ti. „Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į spy­nos sau­gu­mo ly­gį, ne­pa­lik­ti dvi­ra­čių pra­stai ma­to­mo­je, ato­kio­je vie­to­je. Ga­lų ga­le dvi­ra­čius jau ga­li­ma ir ap­draus­ti. Ki­taip ta­riant, yra įvai­rių bū­dų, kaip ap­sau­go­ti sa­vo dvi­ra­tį nuo va­gių, o bai­min­tis pirk­ti ge­rą, nes pa­vogs – pa­se­nęs mąs­ty­mas“, – ma­no jis.