PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Spalio 8 d. 16:40

Kokių permainų mokytojams atnešė šis rugsėjis

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt


102300

2018 m. pabaigoje kilus mokytojų streikams dėl etatinio darbo užmokesčio sistemos buvo iš naujo peržiūrėtas etatinio apmokėjimo modelis. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino pakoreguotą etatinio apmokėjimo modelį, kuris turėjo pradėti veikti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Pasiaiškinome, kokia situacija šiuo metu mokyklose, ar išties aiškumo ir tvarkos daugiau nei praėjusiais metais.

Pasikeitė etato sandara

Naujasis mokytojų darbo apmokėjimo modelis yra paprastesnis ir aiškesnis. Etatą, kaip ir anksčiau, sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę – 36 val. Esminis pokytis, lyginant pirmąjį ir antrąjį etatinio apmokėjimo variantą, yra etato sandara. Jis dalinamas nebe į tris, o į dvi dalis: pamokų vedimas, ugdomosios veiklos planavimas, pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų vertinimas, vadovavimas klasei bei Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais, jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t. y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose. Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir t. t.) ir pan. Šios veiklos galėtų sudaryti iki 400 valandų per metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras pirmą kartą patvirtino mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatas. Jose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinamas nuotolinis darbas, kai veiklas galima atlikti ne mokykloje. Be to, mokyklos vadovas nebe vienas tvirtina mokytojų darbo krūvius. Darbo krūviai bus derinami su mokyklos darbo taryba. Jei tokios tarybos nėra, su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

Esminių pakeitimų neįvyko

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai (LŠMPS) Jurbarko rajone atstovaujanti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytoja Erika Liutkevičienė sako, kad po streiko iššauktos reformos nieko esminiai naujo neįvyko, nes pinigų ugdymo procesui organizuoti daugiau nebuvo skirta. Laikomasi numatytų etatinio apmokėjimo modelio įvedimo etapų: nuo 2018-09-01 buvo finansuojama tik 91% mokykloms skirtų etatų, o nuo 2019 rugsėjo 1 d., kaip ir buvo numatyta pradiniame etatinio apmokėjimo modelio įvedimo projekte, visi numatyti etatai finansuojami pilnai, todėl šiemet atsirado galimybė vidutiniškai kiekvienam etatui už veiklas mokyklos bendruomenei papildomai apmokėti po 126 valandas. „Visi darbai, kuriuos turi atlikti mokytojas, išliko tie patys, o ar jie sudėti dviejose ar trijose kišenėse, koks skirtumas? Daug skambių pareiškimų, bet ar gali padėtis esminiai keistis, jeigu finansavimas nesikeitė?“, – svarsto E. Liutkevičienė. Pasak jos, mokytojų krūviai jau ir pernai buvo derinami su mokyklos darbo tarybomis arba su profesinėmis sąjungomis. Pagalbos mokiniui specialistų vaidmuo ugdyme ir toliau liko dviprasmiškas: poreikis vis didėjantis, o finansavimu turi rūpintis savivaldybės, kurių finansinės galimybės Lietuvoje yra labai skirtingos. Tai ir „taupo“ kaip kas išmano, o vaiko poreikiai laiku gauti logopedo ar psichologo pagalbą nėra pilnai užtikrinami. Nors radikalių pasikeitimų neįvyko, E. Liutkevičienė įžvelgia ir gerų permainų. Sako, kad nuo rugsėjo 1-osios yra oficialiai įtvirtintas nuotolinis darbas, kai veiklas galima atlikti ne mokykloje. Anksčiau ši nuostata buvo tik rekomendacinė. „Tiksliai nurodyta kiek turi būti skirta valandų pasiruošimui pamokoms, darbų vertinimui, vadovavimui klasei. Šis veiklos reglamentavimas sumažino galimybę kilti mokyklos vadovų ir mokytojų nesutarimams, nors daugumoje mokyklų ir praėjusiais metais buvo tinkamai susitarta“, – sako E. Liutkevičienė, neslėpdama, kad pedagogai visgi laukia esminių permainų.

Visą straipsnį skaitykite „Mūsų laike“