Kodėl neveikia Ukrainos Vyriausybė?

Šiauliai

Stop kadras

Ry­tas Sta­se­lisŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

273987

Vis dažniau Vakarų šalių žiniasklaidoje atsiranda nuogąstavimų, esą ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimas prieš agresorę Rusijos kariuomenę vystosi ne taip sėkmingai, kaip buvo planuota, tikimasi.

Karo analitikai, aukšto rango dimisijos karininkai pasisako, esą Ukrainos kariuomenės veiksmai kelia abejonių, kad Vakarų šalyse parengtus dalinius ukrainiečių generolai nepagrįstai skaldo mažesnėmis grupėmis (suprask, jeigu Vakaruose parengti kariškiai veiktų kaip sunkus kumštis, reikalai suktų geresnėn pusėn), todėl vasaros pradžioje prasidėjęs puolimas būtų labiau rezultatyvus, o rusams – pragaištingesnis.

Kai kurie analitikai net pradeda svarstyti, kad tokia kampanija – pasirengimas politiškai spausti Kyjivo valdžią baigti putotis ir su Maskva sėsti prie derybų stalo. Esą karas visiems nusibodo ir geriausia jį pabaigti visai ne taip, kaip deklaruoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (kad Ukraina turi sugrįžti į 1991-ųjų sienų perimetrą), o paprasčiau – derybas su Vladimiru Putinu.

Ukrainiečių kariuomenės strateginės komunikacijos atstovai visomis išgalėmis pabrėžia, kad dėl objektyvių priežasčių puolimas laiko rėmuose šiek tiek stringa, tačiau ragina kantrybės ir dar šiek tiek palaukti, kol kariuomenė kovine žvalgyba atskleis rusų gynybos silpnesnes vietas ir smogs sutelktais rezervais, kurių esą dar nebuvo panaudota.

Vis dėlto kai kurie ukrainiečių intelektualai pamažu ima kritikuoti p. Zelenskio valdžią dėl to, kad jo komanda neskiria šalies gynybai pakankamo dėmesio. Ukraina savo diplomatijos pastangomis užsitikrina bent minimalų ginkluotės kiekį, Vakarų mokesčių mokėtojų sąskaita kol kas gana sėkmingai užlopo savo viešųjų finansų skyles. Tačiau įvairios vykdomosios valdžios institucijos (išskyrus diplomatines ir jėgos struktūras) iš esmės neveikia. Neskiria dėmesio šalies ūkiui, karo pramonei, kuri ligi šiol buvo galinga. Šie kritikai viešojoje erdvėje pateikia stačiai neįtikėtinų pavyzdžių, kurie rodo šios šalies neveiksnumą.

Nepaisant, kad šis karas didžiąja dalimi yra elektroninių priemonių – pirmiausia bepiločių dronų – karas, Ukrainos Vyriausybė, tik praėjus penkiolikai mėnesių nuo Maskvos invazijos pradžios, supaprastino buitinės elektronikos importą į šalį. Kitaip tariant, organizacija „Blue / Yellow“ Lietuvoje neriasi iš kailio, rinkdama aukas, kad galėtų rinkoje įsigyti ir ukrainiečiams pristatyti karo veiksmams reikalingos buitinės elektronikos, o šios šalies žinybos iki nesenų laikų šiam tiekimo už suaukotas lėšas procesui nesugeba panaikinti perteklinių biurokratinių trukdžių.

Kyjivo Vyriausybė nesugeba užtikrinti, kad Sovietų Sąjungos kosmoso programoms raketas tiekusios šalies įmonės sukurtų ir pagamintų ilgo nuotolio ginklų, kad p. Zelenskiui nereikėtų prašyti JAV 300 km skriejančių ATACMS tipo raketų.

Šalies kariškiai viešai skundžiasi, kad nei tiekimas iš užsienio, nei vietos pramonė negeba pagaminti lengvosios artilerijos „nulinėje zonoje“ esantiems karo daliniams – minosvaidžių. Jie, kaip sakoma, mūšio lauke yra daug reikalingesni nei palyginti gausūs tolimojo nuotolio ir stambaus kalibro (155 milimetrų) pabūklai.

Panašiai yra ir su individualios apsaugos priemonėmis – šarvinėmis liemenėmis, patogia avalyne ir net sauso maisto daviniais.

Jau nekalbant apie tai, kad Ukrainos ginkluotės eksporto monopolija „Ukroboronprom“ (jai kurį laiką prieškariu vadovavo lietuvis Aivaras Abromavičius), prieš kiek laiko viešai pažadėjusi sukurti ir pagaminti tūkstančio ar net pusantro tūkstančio kilometrų atstumu veikiančius kovinius oro dronus (Ukrainos miestus terorizuojantys Irano gamybos dronai „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ veikia apie 2 tūkst. kilometrų atstumu, nors ukrainiečių pramonė yra daug pažangesnė nei Irano), paskutiniu metu yra kukliai pritilusi, o, kaip įtariama, ukrainiečių smūgiai Rusijos teritorijoje yra epizodiniai, ne itin efektyvūs.

Šis Ukrainos analitikų pastebėjimas paprastai baigiasi kategoriškomis išvadomis, esą diduma šalies Vyriausybės įstaigų paprasčiausiai neveikia. Neveiklumą padauginus iš Ukrainai įprasto korupcijos koeficiento, situacija virsta nepavydėtina.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt