Kodėl mes pavargstame?

Lietuva

Nuovargis / Unsplash

Gražina VasiliauskienėŠaltinis: ALFA

Ar kada nors norėjote pailsėti nuo žmogaus ar kokio nors darbo? Ar esate įsitikinę, kad kažkas jus vargina, sukelia įtampą?

Iš tikrųjų mes niekada nenorime pailsėti nuo žmogaus ar nuo užduoties – visada, be išimties, norime pailsėti nuo savęs. Nuo savo įtampos. Būdami šalia kitų žmonių, atlikdami tam tikrus darbus, mes įsitempiame, nors galime ir to nesuvokti. Mums atrodo, kad kažkas kitas sukelia mums stresą, bet iš tikrųjų jį sukeliame patys sau nesąmoningai.

Mes patys surišame save psichologiniais ir mentaliniais pančiais. Būname mums nenatūraliose pozose, užimame gynybinę ar, atvirkščiai, puolamąją poziciją. Ir visa tai, be abejonės, sukuria bendrą įtampą, prie kurios mes esame seniai pripratę kaip prie savaime suprantamo, nors tikrai nereikalingo dalyko. Todėl būname priversti ieškoti poilsio. Mes nemokame būti šalia kitų žmonių nevaržomi ir atsipalaidavę, nemokame dirbti darbų lengvai, be įtampos ir su džiaugsmu, todėl mums būna reikalingas poilsis.

Mumyse yra daug nereikalingų dalykų, daug nenuoširdumo, veidmainystės ir apsimetinėjimo, todėl mes pavargstame. Joks kitas žmogus, jokie darbai ir rūpesčiai čia niekuo dėti. Nuovargio šaltiniais visada esme mes patys. Jis kyla tik mūsų viduje.

Mes pavargstame nuo žmonių, kuriuos laikome artimais, pavargstame nuo tų, kuriuos vadiname mylimais, pavargstame nuo draugų, pažįstamų, giminaičių, kolegų, kaimynų. Mums reikia gerokai stengtis, kad palaikytume tam tikrą mūsų įvaizdį ir statusą, kad patiktume kitiems, mums reikia smarkiai stengtis, kad galėtume daryti tai, prie ko nelinksta širdis ir kas mums atrodo nereikalinga. Mes išeikvojame daug jėgų ir pastangų ten, kur to visai nereikia, pamiršdami apie svarbiausius tikslus ir siekius. Tik dėl to mes pavargstame. Ir mes pripratome taip vargti, taip gyventi, taip jaustis.

Gyvenime nėra nuovargio, kad ir kaip keistai tai skamba. Gyvenimas laisvas nuo psichologinio, mentalinio, dvasinio, emocinio ir net iš dalies nuo fizinio nuovargio. Ar matėte kada nors medį, kuriam reikia poilsio ar atostogų? Ar matėte kada nors balandį ar žvirblį, kuriam reikėtų poilsio ar atostogų? Ir jeigu jie pavargsta nuo ko nors, tai jiems nereikia tokio poilsio kaip žmogui. Gal iš jų galima ko nors pasimokyti, gal medžiai ir paukščiai kažkuriuo atžvilgiu protingesni už žmogų?

Medžiui nėra nuo ko ilsėtis, nes jis neturi jausmų, emocijų, pojūčių, kurie būtų atsieti nuo jo paties gyvenimo. Dėl tos pačios priežasties neturi nuo ko ilsėtis nei žvirblis, nei skruzdėlė, nei balandis. Jie netrokšta kažkieno kito gyvenimo, kuris būtų ne jų. Bet jie ilsisi savaip, natūraliai.

Retas žmogus moka atsipalaiduoti kaip medis ar paukštis. Maži vaikai dar moka, o suaugę – ne. Mažai kas sugeba įžvelgti skirtumą, o tie, kurie pajėgia, sugeba jausti gyvenimą, džiaugtis įvairiausiomis jo akimirkoms, be nerimo ir susirūpinimo, ką jiems pateiks kita akimirka. Ir tuo pat metu jei sugeba išlikti visiškai sąmoningi ir nepraleisti galimybių, kurios atsiveria prieš juos, skirtingai nuo medžio.

Mes tikrai turime ko pasimokyti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt