Kodėl lietuvių kalba ne tokia skambi kaip italų?

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

15189

„Kiekvienam žmogui gimtoji kalba yra arčiausiai širdies“, – teigia Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Genovaitė Kačiuškienė. Iš tiesų, tyrimai rodo, kad gimtąją kalbą žmonės vertina kaip įstabiausią ir gražiausią. Ne išimtis ir lietuvių kalba. Tačiau humanitarinių mokslų daktarė vis tik mano, kad lietuvių kalba savo skambumu ir kitomis ypatybėmis nusileidžia italų kalbai. Klausiame – kodėl?

Su kuo susijęs kalbos skambumas?

Kalbos skambumas yra susijęs su fonetika (aut. past. kalbos garsais) ir kirčiavimu, tai yra kirčiu, priegaidėmis, intonacijomis ir panašiai. Šios ypatybės lemia kalbos skambumą.

„Lietuvių kalboje nėra žodžio ir nėra skiemens, kuriame nebūtu balsio. O tam, kad ištarti balsį, reikia įtempti balso stygas, kurios sukelia virpėjimą. Šis skambėjimas sukelia tam tikrą rezonansą, vadinamą balso tembru“, – apie kalbos skambėjimą pasakoja Šiaulių universiteto dėstytoja.

Jeigu kalboje yra daugiausia priebalsių, tokios kalbos pavadinti skambia negalėtume: „Tariant priebalsius, dominuoja šlamesys, o tai skambesio nesuteikia“, – tikina G. Kačiuškienė.

Lietuvių kalba – turtinga, tačiau ar skambi?

Lietuvių kalba iš indoeuropiečių prokalbės yra paveldėjusi daug dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių. Na, o tokių garsų skirtingose kalbose nėra daug. Būtent todėl kitakalbiams, besimokantiems lietuvių kalbos, kyla šiokių tokių nesklandumų.

Lietuvių kalbos skambumą be dvibalsių ir dvigarsių taip pat lemia ir balsių ilgumas, tikina humanitarė: „Lietuvių kalba turi ir ilguosius, ir trumpuosius balsius. Įvairios garsų kombinacijos, kuomet viename skiemenyje yra ilgasis balsis, o kitame – trumpasis, lemia kalbos bangavimą ir melodingumą.“

Kitas kalbos skambumą lemiantis veiksnys yra kirčiavimas ir priegaidės. Lietuvių kalbos savitumas – laisvas kirtis. Tai reiškia, kad kirtis gali būti bet kuriame žodžio skiemenyje. Mokslininkė pabrėžia, kad laisvas kirtis reiškia ir tai, kad tame pačiame žodyje skirtinguose linksniuose, kirtis gali būti kitame skiemenyje.

Iš indoeuropiečių lietuvių kalba paveldėjo senąsias kirčiuotų ilgųjų skiemenų priegaides. „Mes turime tvirtagalę priegaidę, kuomet garsas stiprėja į skiemens pabaigą. Na, ir turime tvirtapradę priegaidę, kuomet tariant pabrėžiamas pirmasis dėmuo, pirmoji skiemens dalis“, – pasakoja G. Kačiuškienė.

Visas šias ypatybes lietuvių kalbos žinovai įvardija kaip mūsų kalbos turtus.

Kas lemia italų kalbos skambumą?

Paklausus bet kurio žmogaus, kuri kalba jam atrodo skambiausia, daugelis neabejotinai įvardintų būtent italų kalbą. Kas lemia šį žmonių pasirinkimą?

„Pirmiausia tai, kad italų kalbos žodžiai dažnai baigiasi balsiu. Žodžio gale vartojamų priebalsių yra labai nedaug“, – dėsto profesorė G. Kačiuškienė.

Palyginkime, kaip skamba keletas lietuviškų ir itališkų žodžių: „Miestas Italijos pietuose Neapolis italų kalboje skamba Napoli. Žodis alpės ilatiškai – alpi, na, oBerlynas – Berlyno“, – vardija mokslininkė.

Įdomu tai, kad italų kalba turi tik dvi formas. „Žodžio vienaskaitinę formą. Jeigu mes norime išreikšti įvairius santykius, pasakyti įvairias formas, vis tiek vartojame tam tikrus prielinksnius ir tą pačią formą. Pavyzdžiui, studentė, studentė, studentė. Lietuvių kalboje linksniuojant šį žodį būtų net kelios formos, keli linksniai, kurie žodžio gale turi raidę -s. Pavyzdžiui, studentams, studentais, studentus“, – dėsto G. Kačiuškienė.

Išlinksniavus daugiau žodžių pastebima, kad lietuvių kalboje yra daugiau žodžių, kurie baigiasi priebalsiais nei italų. Būtent dėl šios priežasties pastaroji kalba ir yra daug melodingesnė ir skambesnė už lietuvių kalbą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt