Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Žinių radijas
Tiesa, pagal rinkėjų aktyvumą Lietuva – antra nuo galo, iš karto po Kroatijos, mat mūsų šalyje balsuoti atėjo mažiau nei 30 proc. gyventojų.
Šie Europos Parlamento rinkimai buvo ypatingi dar ir dėl to, kad pastaruoju metu itin daug diskutuota ir baimintasi, ar nesustiprės kraštutinės dešinės politinės jėgos. Panašu, kad nerimauti buvo dėl ko, nes Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau rinkimų naktį paleido Prancūzijos parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus.
Sekmadienį, paskutinę rinkimų dieną, vienoje iš Vilniaus apylinkių sutikti jauni žmonės papasakojo, ko tikisi iš naujojo Europos Parlamento ir kokius politikus patys norėtų matyti šioje institucijoje.
„Lengva buvo apsispręsti. Svarbiausia, kad žmogus ar partija būtų plačių pažiūrų, kad atsižvelgtų ne tik į tai, kur yra didžiausios problemos, bet žiūrėtų ir į smulkesnius dalykus“, – kalbėjo medicinos studijas baigusi Gabrielė.
„Jau ilgą laiką turėjau savo favoritą, tai tiesiog už jį iš karto ir prabalsavau. Sakyčiau, jaunimas gal patingi, galvoja, kad jų balsas nieko nenulems, bet taip neturėtų būti“, – kalbėjo kitas prie balsadėžių sutiktas vilnietis.
Šarūnas, paklaustas, ko tikisi iš naujojo Europos Parlamento, pabrėžė saugumo svarbą, kad šis ir toliau būtų užtikrinamas.
„Turbūt bendro saugumo ir kad Europa taptų vis stipresnė, labiau suprastų, kas yra svarbu, o kas – ne, ir vis eitume išvien, mažiau ginčytumėmės ten, kur viskas aišku“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, Šarūnas pastebėjo, kad EP rinkimai sulaukė tiek mažai dėmesio, kad ir jis pats vos jų „nepražiopsojo“.
„Visą dėmesį buvau sutelkęs į prezidento rinkimus, ir staiga, po kelių savaičių vėl, tai gal ir laikas netinkamas“, – svarstė vaikinas.
Balsuoti atėję Rytis bei Ugnė Aleksandra dalijosi, kad iš Europos norėtų dar daugiau stabilumo – ypač Ukrainos, žmogaus teisių atžvilgiu.
„Dabar yra mėtymosi, tai reikėtų išlaikyti vienodą paramos kryptį Ukrainai“, – pabrėžė Rytis.
Taip pat, pasak poros, svarbu, kad jauni žmonės labiau suprastų, kaip ES reikalai juos paliečia – tada jie ir balsuoti eis su kur kas daugiau entuziazmo.
„Kai yra Seimas, Prezidentūra, yra aiškiau, o apie EP mes praktiškai nieko negirdime, ką jie daro ir kuo užsiima. Tai aktyviau komunikuoti, kokią įtaką tai daro kasdieniam gyvenimui“, – svarstė Rytis.
Savo ruožtu organizacijos „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė atkreipė dėmesį, kad kai kurios neigiamos prognozės, gaubusios EP rinkimus, neišsipildė.
„Buvo euroskeptikų labai didelių, kurie ir debatų metu sakė, kad jie važiuoja griauti ES iš vidaus –tokie irgi nepraėjo, tai, nors buvo ir mažas lietuvių aktyvumas, vis tiek lietuviai vis dar nori jaustis ES dalimi, šeima, kaip jautėsi iki šiol“, – aiškino G.Vaitiekutė.
Kalbėdama apie itin žemą Lietuvos rinkėjų aktyvumą, kuris nesiekė nė 30 proc., „Žinau, ką renku“ koordinatorė neslėpė nusivylimo – mat ES kontekste esame priešpaskutiniai, mus aplenkė latviai bei estai.
Liūdina ir jaunų Lietuvos žmonių statistika – šiuose EP rinkimuose jų balsavo vos 18 proc.
„Jaunimas vis dar yra pasyviausiai balsuojanti grupė. Viena dalis ta, kad prezidento rinkimai tikrai labai užgožė ir daug kas ir iš žiniasklaidos nenorėjo kalbėti apie EP tol, kol neįvyko prezidento rinkimai, o tarpas yra tik dvi savaitės.
Iš kitos pusės – prezidento rinkimų kampanija buvo nyki, bet ji kažkaip mobilizavo rinkėjus, o EP kampanija, galima sakyti, buvo dar nykesnė, nei prezidento, ėjimo į žmones buvo mažoka“, – konstatavo G.Vaitiekutė.
Anot „Žinau, ką renku“ koordinatorės, galbūt jauni žmonės įsivertino, kad ES ir toliau išliks panaši, kaip ir šiandien, todėl nematė didelio poreikio ir daug prasmės eiti balsuoti EP rinkimuose.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.