Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Santykiai / Pixabay
Gražina VasiliauskienėŠaltinis: ALFA.LT
Vokiečių psichologė Katharina Reinecke tyrinėja porų dinamiką, atsižvelgdama į jų tėvų santykius. Ji atkreipė dėmesį į tai, kaip vaikai atkartoja tėvų gyvenimo scenarijus.
„Viena mano aistrų – šeimų tyrinėjimas: mane žavi giminės medžiai, man įdomu stengtis suprasti šeimų vidinį gyvenimą (ir meiles) ir tyrinėti. Vieną dieną, kai išsigydžiau nuo savo nesėkmingų meilių ir ištekėjau už misterio Tikrojo, man atsivėrė akys: mano vyras turi ne tik panašų charakterį į mano tėvo, bet ir visas kelias, kuris mus suvedė, iki smulkmenų primena tą kelią, kuriuo eidami mano tėvai sutiko vienas kitą.
Mano vyras kaip ir tėvas prieš sutikdamas motiną kurį laiką buvo nelaimingai vedęs. Ir jis atsivedė savo vaikų į naują santuoką. Mano tėvo žmona buvo panašaus charakterio kaip mano vyro pirmoji žmona. Ir net kildavo tie patys konfliktai tarp mano senelės ir tėvo žmonos bei mano vyro pirmosios žmonos ir jos anytos. Ir tai dar ne viskas. Mano motina laukė savo vyro lygiai tiek pat kaip aš savojo ir buvo, nepaisant komplikuotų sąlygų, šiltai priimta jo tėvų. Niekas nesitikėjo tokios laimingos pabaigos. Net metų skirtumas tarp mano tėvų yra toks pat kaip tarp manęs ir vyro.
Panašūs vyro ir tėvo charakteriai
Kai suvokiau visus tuos sąryšius, man pašiurpo oda. Kaip gali taip būti? Ar tai priklauso nuo genetinės programos? Mano auklėjimo? Ar tai lemtis? Kas tada atsitinka su laisva valia?
Šį fenomeną moksliškai patvirtino vengrų mokslininkų tyrimai, pavadinti „Sexual Imprinting“. Jie nustatė, kad žmonės nuo vaikystės priešingos lyties tėvą suvokia kaip itin patrauklų. Šie tyrimai prieštarauja ankstesniems, kurie įrodė, kad žmonės per uoslę nesąmoningai ieško partnerio, kurio imuninė sistema skirtųsi nuo savosios.
Pastarieji vengrų tyrimai atitinka principą „Toks tokį renkasi“ arba „ Žmonės renkasi tai, ką pažįsta“. Šiuo atveju į akis labiausiai krenta išoriniai tėvo ar motinos bruožai. Tai liečia ir amžių. Pagyvenusių tėvų dukros linksta prie vyresnio amžiaus vyrų.
Kas traukia: panašumai ar skirtumai?
Tikriausiai abu? Beje, negalima sakyti, kad moksliniai tyrimai prieštarauja vieni kitiems, net jei vieni pabrėžia (genetinių) skirtumų svarbą, o kiti – panašumų. Juk mes galime surasti vyrą ar moterį su kitokia imunine sistema, bet išoriškai panašius į vieną mūsų tėvų.
Mano atvejui abi teorijos atrodo per silpnos, nes šis pavyzdys yra daug apimantis ir jam reikia tikslesnio psichologinio paaiškinimo. Nuoseklus savo šaknų tyrinėjimas ypač naudingas, kai norima išaiškinti šeimos narių santykių raizginį. Kas žino, gal mano anksti mirusi motina man buvo idealas, kurį stengiuosi pasiekti nesąmoningai mėgdžiodama jos gyvenimą?
Ar mes visi – perkeltine prasme – tuokiamės su savo tėvais?
Bet kaip paaiškinti atsitiktinumą, kad aš sutikau būtent tokį vyrą, kuris yra toks, koks yra, ir kokį aš myliu? Ir kaip toli šeimoje siekia toks elgsenos pamėgdžiojimas? Kaip iš kartos į kartą perduodami švietimo standartai ir politinės pažiūros, mano tėvas iš savo tėvų gavo pavyzdį, kad normalu yra palikti iki galo išgyventą santuoką ir su nauju asmeniu susilaukti naujų vaikų – mano tėvas pats jau turėjo įseserių.
Galiu pasakyti, kad šis dalykas yra labai sudėtingas, jos socialinius sąryšius sunku suvokti. Galbūt juos galima būtų paaiškinti moksliškai, o man tie mano ir tėvų meilės kelio panašumai patvirtina, kad aš sutikau teisingą partnerį.“