Kodėl ateityje iš užsienio grįžtančių lietuvių tik daugės?

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

140101

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonėmis daugiau, nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį. Kodėl Lietuvos piliečiai grįžta, ar tikrai Lietuvoje gyvenimas taip sparčiai gerėja?

Niūros emigracijos prognozės netapo realybe, atvirkščiai – vien nuo šių metų pradžios į Lietuvą atvyko beveik 9 tūkst. gyventojų daugiau, nei išvyko, ir bene 60 proc. visų grįžtančiųjų sudarė anksčiau iš šalies emigravę piliečiai. Panašu, kad vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių emigracijos kaina tampa didesnė už ten gaunamą ekonominę naudą.

Kokia yra emigracijos kaina?

Emigracijos kainą sudaro ne tik piniginės išlaidos norint iškeliauti, pavyzdžiui, lėktuvo bilietai ar kitos transportavimo išlaidos, tačiau ir tokie socialiniai ar psichologiniai aspektai, kaip artimųjų ilgesys, kultūrinis šokas bei kalbos žinių trūkumas. Taip pat į šią kainą įeina ir laikas, kurį emigrantai turi investuoti, norėdami susirasti gyvenamąją vietą, perprasti šalies teisinę sistemą ar išmokti naujų įgūdžių bei kalbos.

Visgi dažniausiai ši kaina yra atperkama gaunama ekonomine nauda arba, paprastai tariant, išaugusiomis pajamomis, kurių nepavyko užsitikrinti gimtojoje šalyje. Taip išauga asmens perkamoji galia, kuri dažnai atsispindi ir emigravusių tautiečių piniginėse perlaidose Lietuvoje likusiems namiškiams.

Praėjusiais metais migrantų perlaidos į Lietuvą siekė maždaug 2,4 proc. šalies BVP ir tai sudarė daugiau nei vieną milijardą eurų. Maždaug tiek pat, kiek paramos per vienus metus gauname iš ES fondų.

Tiesa, pastaruoju metu vis daugiau emigrantų lėšas nukreipia ne Lietuvoje likusiems giminaičiams paremti, o nekilnojamajam turtui įsigyti gimtinėje. Tai rodo apie vis dar nenutrūkusį ryšį su Lietuva bei tikėtinus planus sugrįžti ateityje.

Emigracijos ekonominė nauda menksta

Pernai iš Lietuvos emigravo maždaug 24 tūkst. tautiečių ir daugiau nei trečdalis jų savo būsima gyvenimo vieta pasirinko Jungtinę Karalystę. Toliau sąraše rikiuojasi Vokietija bei Norvegija.

Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Jungtinėje Karalystėje šiuo metu siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, panašūs skaičiai ir Vokietijoje. Norvegijoje dirbantys asmenys vidutiniškai „į rankas“ gauna kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. Palyginus su Lietuvoje gaunamu vidutiniu atlyginimu, kuris šiuo metu siekia beveik 900 eurų, skirtumas atrodo įspūdingas.

Visgi reiktų nepamiršti, kad šiose šalyse kainos taip pat gerokai didesnės, tad perkamosios galios skirtumas, kuris apima pajamų ir kainų santykį, yra mažesnis, ir atotrūkis nuo Lietuvos kasmet menksta.

Pavyzdžiui, praėjusių metų agentūros „Eurostat“ duomenys rodo, kad faktinis prekių ir paslaugų vartojimas, atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvoje pasiekė net 90 proc. ES vidurkio. 2010 m., kai fiksavome didžiausią emigracijos bangą, jis siekė vos 67 proc. Labiausiai lietuvių emigrantų pamėgtose šalyse šis rodiklis yra maždaug trečdaliu didesnis ir, deja, pastaruosius dešimt metų jis beveik neaugo arba net mažėjo.

Taigi, spartus lietuvių perkamosios galios artėjimas link Europos Sąjungos vidurkio menkina emigracijos ekonominę naudą. Kitaip tariant, ekonominė nauda kitose šalyse tampa per maža, kad visiškai kompensuotų visą emigracijos kainą. Būtent dėl to matome vis mažiau išvykstančiųjų ir vis daugiau grįžtančiųjų į Lietuvą.

Tiesa, emigracijos link lietuvius dažnai pastūmėdavo ne tik noras gauti didesnį atlyginimą, bet ir darbo vietų trūkumas. Būtent dėl šios priežasties matėme itin didelį emigracijos šuolį po 2009 m. krizės. Visgi šiuo metu nieko panašaus nėra − darbuotojų skaičius šalyje liepos mėnesio pabaigoje jau didesnis, nei buvo kovo 1 d.

Ar žolė kitur žalesnė?

Išvykę tautiečiai neretai pastebi, kad didelę dalį užsienyje uždirbtų pajamų suvalgo itin brangios paslaugų bei būsto nuomos kainos. Dažnai tenka nemažai sumokėti ir už valstybės teikiamas sveikatos apsaugos bei švietimo paslaugas.

Negana to, neigiamas požiūris į imigrantus, ypač „Brexit“ išgyvenančioje Jungtinėje Karalystėje, neretai perauga į diskriminaciją ar sukuria socialinius barjerus. Galiausiai vadinamieji „migrantų tinklai“, jungiantys emigravusius tautiečius tam tikroje šalyje, ne tik skatina atvykti, bet ir atvirkščiai – daliai tautiečių sėkmingai grįžus atgal į Lietuvą motyvuoja juos pasekti tokiu pačiu pavyzdžiu.

Lietuva yra viena mažiausiai COVID-19 sukeltos pandemijos paveiktų šalių Europos Sąjungoje tiek ekonomine, tiek humanitarine prasme. Panašu, kad spartus ekonomikos atsigavimas, netrukus šalį pasieksiantys ES milijardai ne tik sulaikys gyventojus nuo emigracijos ateityje, bet ir toliau prisidės prie augančio grįžtančiųjų skaičiaus.

Nuo 2001 m. Lietuva prarado beveik pusę milijono gyventojų, kuriuos susigrąžinti prireiks laiko. Tačiau čia svarbu nepamiršti, kad žolė svetur nėra žalesnė, net jei per tvorą ir atrodo kitaip, ir vis sparčiau augantys grįžtančiųjų lietuvių srautai tai tik patvirtins.

Greta Ilekytė yra banko „Swedbank“ ekonomistė

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt