„Ko čia vėl primetė?“: Kaune vyko vieša konteinerio krata, atskleidusi ryškiausias rūšiavimo klaidas

Kaunas

Justinos Apulskės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

365178

Kaune iškratytas plastiko konteineris – ieškota teisingai išmestų atliekų, o taip pat ir šiukšlių, kurių ten neturėtų būti. Vieša akcija Kaune vyko antrą kartą, jos iniciatoriai – atliekų tvarkymo bendrovė „Kauno švara“ ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Parodomojo atliekų sudėties tyrimo tikslas – priminti gyventojams, kad būtent nuo jų priklauso, kaip Lietuvai seksis vykdyti ambicingus perdirbimo tikslus.

Perdirbimo uždaviniai išties aukšti – juos šaliai nustato Europos Sąjungos reglamentai, o Lietuva pasiryžusi šiuos ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti. Vis dėlto, be žmonių įsitraukimo to padaryti nepavyks – pakuotės gali būti perdirbtos tik tuo atveju, jeigu žmonės jas išmeta į rūšiavimo konteinerius.

„2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuriame paliktas ir anksčiau taikytas tikslas – perdirbti 50% į šalies rinką išleistų plastiko pakuočių. Įgyvendinti jį yra sudėtingiau, nei gali atrodyti, nes vis dar naudojame daug neperdirbamo plastiko pakuočių, dalį jų prarandame dėl per mažo dydžio, tamsios spalvos, maisto likučių, tačiau labiausiai skaudu, kai žmonės tiesiog nerūšiuoja. Deja, bet pakuotė, atsiradusi mišriose atliekose, praranda vertę – dėl per didelio užterštumo tokios pakuotės nebeatitinka kokybinių reikalavimų ir negali būti perdirbtos“, – teigia Asta Burbaitė, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė.

Asta Burbaitė, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė

Daugiausiai klaidų – plastiko konteineriuose

Renginio metu buvo „iki dugno“ panaršyta po realų plastiko pakuočių atliekų konteinerį, kuriame šalia tinkamai išrūšiuotų atliekų buvo rasta ir batų, rankinių, tekstilės gaminių – nors aikštelėje buvo ir atskiras konteineris, skirtas būtent šioms atliekoms. Stebino medicinos reikmenų gausa – vienkartinės pirštinės, švirkštai, higieninis popierius.

„Pasirodo, į rūšiavimo konteinerius turi keliauti tik pakuotės? Rimtai? Aš galvojau, kad visas plastikas tinka,“ – stebėjosi kaunietė Lina, išvydusi tarp pakuočių sumestus plastikinius žaislus ir kitokias plastiko nuolaužas.

„Maždaug pusė plastiko rūšiavimo konteineriuose atsiduriančių atliekų – šiukšlės, kurios neturi jokių perdirbimo galimybių. Negalime kaltinti gyventojų, nes jie gauna daug, skirtingos ir dažnai neteisingos informacijos, pavyzdžiui apie tai, kad galima rūšiuoti žaislus, liniuotes, tušinukus. Informacija skirtingose savivaldybėse nevienoda, nors tame nėra jokios logikos – juk visos atliekos galiausiai keliauja į tuos pačius du rūšiavimo centrus, kuriuose jos perrūšiuojamos vienodai“, – sako Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

92% Kauniečių sako rūšiuojantys visada arba dažniausiai

Remiantis 2025 m. „Žaliojo taško“ inicijuoto gyventojų tyrimo rezultatais, 53 % Kauno apskrities gyventojų rūšiuoja nuolat, o 39 % tai daro dažniausiai. Skaičiai nemeluoja – iš tiesų renginio metu išverstas plastiko konteineris buvo pilnutėlis, o ir Kaune atliekas surenkančios bendrovės „Kauno švara“ duomenimis – žmonės išrūšiuoja vis daugiau.

Paulius Kapitanovas, „Kauno švaros“ miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius

„Pirminiame rūšiavime surinktų atliekų procentas reikšmingai auga – 2019 m. jis buvo 6,83% nuo visų komunalinių atliekų, o 2024 m. 32,7%. Džiaugiamės matydami, kad kauniečiai vis atsakingiau rūšiuoja. Tai rodo ne tik jų sąmoningumą, bet ir mūsų bendrų pastangų – nuo infrastruktūros plėtros iki informavimo kampanijų – efektyvumą,“ – sako Paulius Kapitanovas, „Kauno švaros“ miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius.

Pasak jo, nors rezultatai džiugina, siekiant dar tvaresnės miesto ateities, būtina toliau gilinti gyventojų žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą ir skatinti atsakingą elgesį kasdienybėje. Renginio organizatoriai primena: rūšiuoti pradėti niekada nevėlu, o kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė – tai žingsnis švaresnės aplinkos link.

Nerūšiavimo priežastys ir kauniečių konteineryje pastebėtos klaidos

Tarp pagrindinių nerūšiavimo priežasčių gyventojai nurodo žinių stoką, kaip tai daryti teisingai, taip pat abejones, ar išrūšiuotos atliekos tikrai perdirbamos. Nuo rūšiavimo atgraso klaidingas įsivaizdavimas, kad tai – sudėtinga ir reikalauja daug pastangų.

„Dalis gyventojų vis dar tiki mitu, kad visos atliekos galiausiai suverčiamos į vieną šiukšliavežę. Tai visiškai netiesa – išrūšiuotos pakuotės keliauja atskirai, ir tik nuo jų išrūšiavimo kokybės priklauso, ar vėliau bus galima jas efektyviai perdirbti“, – tvirtina Paulius Kapitanovas.

Ir iš tiesų – nors net 94 % Kauno apskrities gyventojų sako žinantys rūšiavimo taisykles, tik 21 % jaučiasi visiškai tikri savo žiniomis. O tai labai akivaizdžiai matyti pažvelgus į konteinerio turinį – rasta žaislų, elektronikos prietaisų, o kažkam netgi pavyko sutalpinti skalbinių džiovyklę.

„Patariame žmonėms, kaip nesuklysti. Visų pirma, rūšiuoti būtina visas pakuotes – šios turi būti tuščios, tačiau plauti – nebūtina. Visa stiklinė tara – keliauja į stiklo konteinerį. Visos popierinės ir kartoninės pakuotės – į popieriaus konteinerį. O visos likusios pakuotės – plastikinės, metalinės, kombinuotų medžiagų, net medinės turi būti metamos į plastiko konteinerį. Tai tiek to mokslo“, – paprastai apie teisingą rūšiavimą pasakoja A. Burbaitė.

Reklama

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt