Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt
2018 m. sausio 20 d., šeštadienį, 15 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Tomo Baranausko studijos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas. Dalyvaus autorius – istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas. Įėjimas nemokamas.
Studijoje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. vykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas. Knygoje taip pat skelbiami mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.
Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279–1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas tai kaip Lietuvos istorijos dalį. T. Baranauskas kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.
Susirinkusieji Chaimo Frenkelio viloje taip pat galės apžiūrėti dailininko Artūro Slapšio paveikslus Garuozos mūšio tema ir fotografijas, kuriose atkuriamosios istorijos stovyklų bei žygių entuziastai inscenizavo Garuozos mūšio fragmentus.
Studiją išleido asociacija Žiemių pradas „Simkala“ ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus.