Klimatologė apie vasarą: gali nutikti visko

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko nuotr.

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt

135805

Pamėgę atostogas leisti užsienio kurortuose šią vasarą tikriausiai džiaugsimės galėdami pagulinėti bent lietuviškame pajūryje ar paežerėje. Birželio pradžia tam buvo palanki. Nors siautė ir audros, ir vėtros, progų pasišildyti saulėje, išsimaudyti jau suspėjusiuose įšilti vandens telkiniuose buvo. Pasak sinoptikų, šilti orai turėtų vyrauti ir likusiomis birželio dienomis. Gali būti, kad po Joninių ir liepos pradžioje į šalį atslinks lietūs, kaip paprastai ir nutinka. Temperatūra liepą ir rugpjūtį, manoma, bus 1,5 laipsnio aukštesnė nei vidutinė, tačiau drąsiai ir tvirtai prognozuoti likusias vasaros dienas sinoptikai nesiryžta. Keičiantis klimatui, orus nuspėti ilgesniam periodui darosi sudėtinga, todėl geriausia pasikliauti kelių dienų ar savaitės prognoze.

maciulyte.jpg

Pavasario vėsa išėjo į naudą

Sausais ir vėsiais orais mus liūdinusiais balandį ir gegužę, net nenumanėme, jog birželis pasitiks kaitra, liūtimis, audromis ir vėtromis. Rodėsi, kad sausas ir šaltas periodas niekada nesibaigs.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė pažymėjo, kad balandis šiemet iš tiesų buvo sausas, tačiau ne sausesnis ne pernai. Šiemet iškrito ketvirtadalis mėnesiui būdingos kritulių normos, o pernai drėgmės kiekis balandį buvo artimas nuliui. Ir nors daug kas skundėsi, kad balandis šykšti šilumos, V. Mačiulytė atkreipė dėmesį, jog augalams tai išėjo į naudą. Jei temperatūra būtų buvusi aukšta, dirva būtų dar labiau išdžiūvusi, taigi situacija būtų priminusi pernykštį balandį.

Gegužę taip pat buvo neįprastai vėsu, tačiau antrą mėnesio dešimtadienį, iškritus netikėtam sniegui, sausasis pavasario periodas baigėsi. Atslinko beveik liūčių sezonas, kuris tęsėsi iki birželio vidurio. Per kelias dienas kai kur net iškrito mėnesio kritulių norma.

– Vyraujant aukštai oro temperatūrai, atmosferos sluoksniuose vyksta intensyvūs konvekciniai procesai. Todėl normalu, kad karštą orą lydi gausūs lietūs, perkūnija, smarkus vėjas, o kartais ir kruša. Ypač stebėtis šiais reiškiniais gyvenant klimato kaitos sąlygomis nereikėtų. Tokiomis aplinkybėmis stichiniai reiškiniai formuojasi greičiau, yra kur kas intensyvesni ir juos prognozuoti sunkiau. Trumpalaikiu periodu juos numatome, todėl patariu nuolat stebėti orų prognozes ir reaguoti į pranešimus, siunčiamus į telefonus. Jei gavote žinutę, kad artėja liūtis ar pranešama apie stiprų vėją, žinokite, kad atslenka iš tiesų pavojingas reiškinys ir vertėtų apsaugoti save bei savo turtą, – perspėja klimatologė V. Mačiulytė.

Likusi vasara, tikimasi, bus šilta

Paprašyta papasakoti apie artėjančių dienų ir likusios vasaros orus klimatologė išliko santūri. Pasak V. Mačiulytės, liepą ir birželį numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę temperatūra, tačiau ar visos dienos bus karštos ir tinkamos leisti laiką paplūdimiuose, pažadėti negalėjo. Anot jos, prognozuojama aukštesnė nei vidutinė temperatūra nereiškia, kad kiekvieną dieną bus pusantro laipsnio karščiau nei įprasta. Gali būti, kad vieną dieną svilins karščiai, o kitą atslinks gaivi vėsa, tačiau išvedus temperatūros vidurkį fiksuosime aukštesnę nei įprastai mėnesio vidutinę temperatūrą.

– Pirmą birželio pusę prognozavome šiltesnę ir drėgnesnę nei įprasta – taip ir buvo. Tikiu, yra net spėjusių nudegti saulėje ir atsigaivinti ežere ar upėje. Remiantis išsipildžiusia prognoze birželiui, galima manyti, kad ir liepa, rugpjūtis bus iš tiesų šiltesni nei vidutiniškai. Tačiau žinant, kad birželis, nors ir buvo prognozuotas drėgnesnis, vis tiek sugebėjo nustebinti kritulių gausa, galima teigti, kad ir liepą bei rugpjūtį gali nutiko visko, ko dabar numatyti negalime. Antrą birželio savaitę iškrito didžiuliai kritulių kiekiai. Pavyzdžiui, Dotnuvoje per vieną dešimtadienį prilijo 60 mm, tai yra viso mėnesio kritulių norma, o Kaišiadoryse – net 126 mm. Tai nereiškia, kad situacija visur vienoda, nes lietūs labai lokalūs. Ir jei vidurio Lietuvoje prilijo gausiai, nereikia manyti, kad ir, pavyzdžiui, Dzūkijoje situacija tokia pat, – atkreipia dėmesį V. Mačiulytė.

Karantinas klimato kaitos nesustabdė

Kaip jau minėta, gausius lietus ir vėtras birželį lėmė intensyvūs atmosferoje vykstantys procesai. Kone visame pasaulyje paskelbus karantiną, mokslininkai džiaugėsi, kad sumažėjo į atmosferą išmetamų anglies dvideginio dujų. Rodos, sumažėjus klimato kaitą skatinančių dujų kiekiui, procesai turėjo sulėtėti, taigi ir klimato kaitos situacija orus veikti mažiau. Nieko panašaus. V. Mačiulytė paaiškino, kad klimato kaita yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, todėl visuotinio karantino poveikis būtų apčiuopiamas nebent jei tęstųsi penkerius ar dešimt metų, o ne tris mėnesius.

– Taip, klimato kaitą lemia išmetamų dujų kiekis atmosferoje. Jos kelia temperatūrą Žemėje, o jai padidėjus, keičiasi atmosferos cirkuliacija, kuri veikia orus – tai, ką matome per langą. Šviečiančią saulę arba lyjantį lietų. Pavyzdžiui, Lietuvoje esame pratę turėti šiltas vasaras, lietingą ir vėsų rudenį, šiltą pavasarį, o žiemą džiaugtis sniegu. Dabar, klimatui keičiantis, įprastos sąlygos Lietuvoje taip pat keičiasi. Pavyzdžiui, žiemą beveik neturėjome sniego, o pernai ir užpernai kamavo sausra. Norint, kad klimatas mūsų šalyje stotų į senas vėžes, pasaulis anglies dvideginio kurį laiką į atmosferą turėtų visiškai neišmesti. Ir net jei taip nutiktų, į atmosferą jau patekusios dujos dar ilgai, nors su laiku silpniau, veiktų klimatą, nes akimirksniu jos neišsisklaido. Tad viskas, ką laimėjome trimis mėnesiais karantino, tai mažiau užterštas oras urbanizuotose teritorijose, transporto spūstyse, – sudėtingus procesus paaiškino specialistė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt