Klimato kaita – nesustabdysime, bet galime sulėtinti. Lietuviai kuria anglies dioksido dujų žemėlapį

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

11300

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto.

Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis.

Ekstremalių reiškinių – vis daugiau

„Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes karščio bangas, kada dieną temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, o vėliau ją lydi škvalai ir viesulai. Taip pat pastebimi ir dažni šaltų oro masių išsiveržimai – šalnos ir pavojingai žemos temperatūros gegužės ar birželio mėnesiais“, – teigia klimatologas Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Nors klimatologas pripažįsta, kad ne visi reiškiniai yra tiesiogiai susiję su klimato kaita, tačiau sutinka, kad daugelis jų paaštrėja ar būna dažnesni būtent dėl klimato kaitos.

Išeitis – žalioji energija

Verslo ir pramonės atstovai suvokia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir diversifikavimas yra tiesioginis teigiamas efektas klimatui. „Energijos šaltinių diversifikavimas – viena iš „Lietuvos energijos“ grupės veiklos strateginių krypčių didinant energetinę nepriklausomybę, skatinant atsinaujinančius išteklius ir klimato kaitos problemų sprendimą“, – teigia Dalius Misiūnas, „Lietuvos energija“ generalinis direktorius.

„Investuojame į atsinaujinančių elektros energijos šaltinių plėtrą, infrastruktūros vystymą. Įpusėjome įgyvendinti išmaniosios apskaitos – keturių laiko zonų tarifų plano – projektą, skatinantį keisti vartojimo įpročius ir mažinti išlaidas elektros energijai“, – priduria D. Misiūnas.

Jie siūlo „žalią lietuvišką energiją“, pagamintą Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių, taip pat vykdo atliekų rūšiavimo iniciatyvas, investuoja į elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrą, naudojasi netaršiomis transporto priemonėmis (elektromobiliais ir elektriniais dviračiais).

Būtinos inovacijos

Talentas, naujos idėjos ir inovacijos yra būtinos siekiant spartesnės pažangos ir tvariosios energetikos plėtros. Būtent todėl „Lietuvos energija“ šiemet prisijungė prie didžiausio pasaulyje žaliųjų technologijų konkurso „Climate Launchpad“, kuris jau trečius metus vyksta ir Vilniuje. „Lietuva yra viena iš atsinaujinančios energetikos plėtros pirmūnių. Visgi, siekdami spartesnės pažangos, siekiame kurti sąlygas inovacijų vystymui ir talentų, galinčių siūlyti tokias inovacijas, pritraukimui“, – pastebi D. Misiūnas.

Naujos idėjos ir inovacijos yra tvariosios energetikos variklis. O tokių konkursų kaip „Climate Launchpad“ metu gimsta ne tik naujos idėjos, bet ir laužomi nusistovėję standartai ir keičiamos išankstinės nuostatos. „Žaliųjų idėjų konkursai padeda vystyti ne tik technologines inovacijas, tačiau ir žmogiškosios elgsenos pokyčius, kurie reikalingi spartesnei tvariųjų energetikos technologijų plėtrai“, – priduria D. Misiūnas.

Artėja konkurso nacionalinis finalas

Žaliųjų technologijų konkursas „Climate Launchpad“ padeda naujoms ir inovatyvioms idėjoms pasiekti rinką bei prisidėti prie tvariosios ekonomikos ir energetikos augimo regione. Konkursas jau finišo tiesiojoje – rugpjūčio 11 d. įvyks nacionalinis finalas, kuriame varžysis komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus. Dalyvių idėjos yra pačios įvairiausios: skirtingų medžiagų (pavyzdžiui, naudotos tekstilės ar saulės baterijų) perdirbimas ir antrinis panaudojimas, naujų „žalesnių” produktų kūrimas, anglies dioksido dujų žemėlapis, atsinaujinančios energijos pardavimo kaimynams platformų ar elektromobilių įkrovimo stotelių tinklų kūrimas.

„Dalyvauti programoje buvo kviečiami visi norintys. Nesvarbu, ar idėja dar tik sukosi galvoje ar jau buvo kuriamas jos prototipas. Praėjusiais metais lietuvių idėja gaminti anglies pluoštą iš atsinaujinančių išteklių, celiuliozės ir lignino buvo pripažinta geriausia idėja „Tvarios gamybos sistemų“ kategorijoje ir sulaukė sėkmės – pateko tarp TOP-15 geriausių idėjų Europoje. Tikime sėkme ir stipriais Lietuvos atstovais didžiajame finale Kipre ir šiemet“, – teigė Laima Kaušpadienė, programą „Climate Launchpad“ Lietuvoje įgyvendinančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė.

Kiek mums kainuoja klimato kaita?

Ar gali mokslininkai paskaičiuoti, kiek mums kainuotų klimato kaita? Pasirodo, gali. Vienas iš būdų – galimas pasaulinis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis. „Jei nebus įgyvendintos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, jei nebus švelninama klimato kaita, iki 2100 m. pasaulinis BVP gali sumažėti 20 procentų. Priešingai, jei bus efektyviai siekiama įgyvendinti aplinkosauginius projektus, mažiau teršti atmosferą šiltnamio dujomis, tuomet BVP pokytis toks nebūtų“, – pastebi klimatologas A. Bukantis.

Skaičiavimuose yra daug „jeigu“, tačiau visos šios sąlygos priklauso nuo žmogaus ir nuo jo veiklos bei pasiryžimo sąmoningai stabdyti klimato kaitą. „Žmogus per visą savo industrinės veiklos epochą iš esmės pakeitė atmosferos cheminę sudėtį. Anglies dioksido padaugėjo 42 procentais, diazoto oksido 21 procentu, o metano – net 2,5 karto. Visa žmogaus veikla skatina klimato ir ekosistemų pokyčius“, – priduria klimatologas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt