Klaipėdos uostas plečiasi: patvirtinta naujos 100 hektarų teritorijos plėtra

Klaipėda

Klaipėdos uostas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inf.

310988

Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuojant ir įveiklinant naują 100 hektarų apimančią teritoriją. Naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje kūrimui pritarė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, baigtos visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

„Šiandieniniame kontekste, kalbant tiek apie krovinių, tiek apie uosto įmonių veiklos diversifikavimą, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, suformuojant naują teritoriją, yra ta kryptis, kuri padės kurti naują potencialą. Pabaigę poveikio aplinkai vertinimą, pradedame kitus projekti įgyvendinimo etapus: pradėti teritorijos pietinėje uosto dalyje formavimo projektavimo darbai, vykdomos rinkos konsultacijos, projektas pristatomas potencialiems investuotojams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tarptautinė kompanija „Moffatt & Nichol“ pagal 2021 m. birželį pasirašytą sutartį parengė pietinės uosto dalies išvystymo projektinius pasiūlymus – keturias galimas alternatyvas, nustatant sausumos konfigūraciją, krantinių padėtį ir kitus parametrus. 2022 m. liepą atliktas šių projektinių pasiūlymų vertinimas navigaciniu požiūriu. Pagal „Moffatt & Nichol“ parengtas alternatyvas taip pat buvo atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas: analizuotas alternatyvų poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai.

Tiek navigaciniu požiūriu, tiek poveikio aplinkai vertinimu, kaip tinkamiausia įvardyta ketvirta alternatyva. Ją įgyvendinus, bus suformuotas naujas apie 100 ha sausumos plotas, pastatyta 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5 metro, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta. Taip pat bus atlikta krantinių Nr. 151–152 rekonstrukcija išgilinant iki 16,5 m projektinio gylio ir akvatorijos prie krantinių Nr. 149–152 gilinimas iki 16,5 m, numatyta galimybė pertvarkyti elektros energijos perdavimo liniją į Kuršių neriją. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, visų pirma bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

Aplinkos apsaugos agentūros pateiktame poveikio aplinkai vertinimo sprendime taip pat yra apibrėžtos konkrečios kompensacinės priemonės augmenijai, gyvūnijai ir aplinkai. Pavyzdžiui, nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis bus panaudotas teritorijos aplinkai sutvarkyti, siekiant apsaugoti Kuršių nerijos krantus, po vandeniu bus suformuotos atraminės sienelės, o Kuršių marių akvatorijoje apie 22 hektarų plote periodiškai bus vykdomi nendrių išpjovimo ir jų pašalinimo darbai. Dalyje Kiaulės Nugaros salos bus suformuotos smėlėtos buveinės paukščiams, perimvietės urvinėms antims, teritorija bus šienaujama, purenama, papildoma smėliu. Taip pat bus atliekamas aplinkos monitoringas, įvairūs matavimai.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėjusios ir išvadas dėl planuojamos veiklos pateikusios įstaigos – Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – pritarė planuojamai ūkinei veiklai pietinėje uosto dalyje.

Šių metų pavasarį Uosto direkcijos užsakymu taip pat atlikta rinkos studija. Išgryninti du teritorijos įveiklinimo scenarijai. Pirmajame siūloma teritoriją dalinti dviem veikloms: konteinerių aptarnavimo centrui ir jūrinio vėjo komponentų gamybai. Antrajame – teritoriją skaidyti į 4 dalis ir joje vystyti konteinerių, žaliosios energijos terminalus, aplinkai draugiško laivų perdirbimo ir jūrinio vėjo komponentų gamybos veiklas. Pastarasis scenarijus ekonomiškai naudingiausias ir generuotų didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Skaičiuojama, kad 1 į uosto plėtrą investuotas euras generuotų 3,4 Eur grąžą, o per 25 metus išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. Eur naudą Lietuvos ekonomikai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą atliko įmonių konsorciumas, kurį sudaro iš UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingas partneris), VšĮ Lietuvos energetikos institutas ir VšĮ Klaipėdos universitetas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt