Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Egidijaus Jankausko nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Tarp prabangaus uostamiesčio Tauralaukio mikrorajono ir prestižinio Dragūnų kvartalo privačiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai nieku gyvu nenori leisti, kad šalia jų prasidėtų gyvenamųjų namų kvartalo statybos. „Nori pastatyti „ubagų“ rajonėlį„, - kalbėjo šalia apleistos kino studijos sklypo namus turintys klaipėdiečiai, nesutikę būti įvardyti viešai.
Tačiau kol gyventojai piktinasi ir ieško būdų apskųsti buvusios kino studijos sklype rengiamą statybų projektą, valdininkai prabyla apie keistą reiškinį - beveik visi tiek miesto Savivaldybės, tiek privačių kompanijų rengiami planai atnaujinti apleistas miesto zonas, pastatyti naujus arba atnaujinti senus objektus Klaipėdoje sulaukia milžiniško aplink gyvenančių žmonių priešiškumo. „Negali būti, kad visi projektai - besąlygiškai blogi“, - įsitikinęs Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vadovas Ričardas Zulcas.
Tad galbūt gyventojus prieš miesto atnaujinimo projektus nuteikia ne realios problemos, o konkuruojančių bendrovių, politinių jėgų ar nuolat daugybei pokyčių besipriešinančių ir įvairiuose protestuose pasirodančių klaipėdiečių įtaka?
Išdygs „ubagų rajonėlis“?
Tarp Tauralaukio ir Dragūnų kvartalų gyvenanti Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sakė, kad jei šalia jos namų išdygs planuojami daugiabučiai, ją pačią gali užpulti problemos. Moteris teigė, kad projekte šalia namų nėra numatyta žaidimų aikštelė, tad atsikelsiančių žmonių vaikai gali patraukti ir į jos privataus namo kiemą.
Negana to, ji teigė bijanti ir dėl automobilių stovėjimo vietų, kurių, jos žodžiais, taip pat naujai išdygsiančiame daugiabutyje gyvenantiems žmonėms pritrūks.
Paprašyti patikslinti, ką turėjo galvoje sakydami „ubagų rajonėlis“, gyventojai aiškino, kad planuojama pastatyti namus, kuriuose nebus liftų ir garažų, o dabartinis projektas jiems primena getą, ne daugiabučių kvartalą.
„Visos mašinos atsidurs mūsų gatvelėse. Be to, jie sukiša (į mažą sklypą - aut. past.) daug namų. Kaip barakai, kaip getai...“ - baisėjosi viena gyventoja.
Tačiau nors jie ir įsitikinę, kad šalia jų namo bus pastatytas „ubagų rajonėlis“, naujai išdygsiančiame kvartale įrengtų butų kaina neturėtų būti įkandama vargiai gyvenantiems žmonėms.
Tauralaukio rajonas ir aplink jį esantys kvartalai yra žinomi ne tik dėl čia stūksančių prabangių gyvenamųjų namų, jau pastatytų naujos statybos daugiabučių, bet ir dėl įstabaus kraštovaizdžio - netoli vingiuoja Danės upė. Nenuostabu, kad ši vieta vilioja nekilnojamojo turto bendroves.
Skelbimų portaluose ieškant parduodamų butų Tauralaukyje galima išvysti, kad vieno kambario buto kaina siekia apie 67 tūkst. eurų. O štai dviejų kambarių butų kaina siekia nuo 63 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst. eurų, o trijų kambarių galima įsigyti ir už 150 tūkst. eurų.
Pasiūlė susitarti
Po pokalbio su nepatenkinta gyventoja „Vakarų ekspresas“ sulaukė ir vieno architekto laiško su reikalavimais, kokios publikacijos tikimasi apie šią problemą - esą publikuojamas tekstas turėtų būti „kritiško tono“ apie „statytojo kėslus pasiekti maksimalų pelną minimaliomis sąnaudomis“.
„Planuojamas akivaizdžiai per didelis butų skaičius, intensyvus teritorijos užstatymas, ignoruojant norminių teisės aktų reikalavimus“, - teigiama laiške.
Architektas aiškino, kad automobiliams laikyti skirtų vietų skaičius - po vieną vienam butui - atitinka normatyvinius reikalavimus.
„Daugiau reikalauti nėra juridinio pagrindo, būtent tai ir yra būdingas trūkumas, ypač juntamas visuose daugiabučių kvartaluose - ir kiemai, ir gatvės užtvindytos automobiliais, trukdomas aptarnaujantis privažiavimas. Žodžiu, laikas būtų pasiūlyti problemos sprendimą, o ne dangstytis nepakankamomis galiojančiomis normomis“, - teigė jis.
Architektas pasakojo, kad vienos gyvenamųjų namų bendrijos nariai siuntė raštus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijai ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui.
„Dabar situacija tokia: komisija pasiūlė abiems pusėms - statytojui ir (mini bendrijos pavadinimą - aut. past.) - sėsti prie derybų stalo ir sutarti“, - paaiškino jis.
Teisės aktus atitinka
Tuo metu statytojai atkerta, kad vietoje apleistos kino studijos planuojamo gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektas atitinka visus teisės aktus.
Tiesa, statytojų atstovas aiškino, kad dar nėra tiksliai žinoma, kiek pastatų šioje vietoje išdygs, kadangi projektas vis dar koreguojamas.
„Dar mažiname aukštingumą, užstatymo tankumą. Kiek man žinoma, keliami ne tie klausimai“, - pasakojo jis.
Vis dėlto statytojų atstovas aiškino, kad su aplinkinių namų gyventojais tartis mėgins. „Viskas bus pagal įstatymus, normas, kitaip negali būti“, - kalbėjo jis.
Įžvelgia kitą bėdą
Savivaldybės statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius „Vakarų ekspresui“ sakė su numatomu projektu dar nesusipažinęs, tačiau patvirtino, kad Kretingos gatvės 100 numeriu pažymėto pastato sklype gyvenamųjų namų kvartalo statybos numatytos ir miesto detaliajame plane.
Išgirdęs, kad Tauralaukio gyventojai nepatenkinti šiais planais, G. Pocius teigė įžvelgiantis bėdą ne projekte, bet gyventojų nusiteikime prieš bet kokius planuojamus pokyčius.
„Visada sakiau ir sakysiu tokį dalyką - jei kažkas yra nepatenkintas, kad prieš jo langus kažką stato, visame pasaulyje yra priimta praktika, kad tokiu atveju reikia nusipirkti tą sklypą ir tuomet laikyti jį tuščią„, - pareiškė G. Pocius.
Jis pastebėjo, kad teritorijų planavimo Klaipėdos mieste procesas vyko prieš kelerius metus. Visuomenei, anot jo, planai buvo paviešinti, vyko diskusijos, buvo galima reikšti pretenzijas ir pasiūlymus. „Visi kažkaip nesidomėjo, praleido pro pirštus, o pastaruoju metu tapo labai madinga prieštarauti bet kokioms statyboms kaimynystėje. Taip neturi būti“, - kalbėjo G. Pocius.
Specialistas aiškino, kad Klaipėdoje rengiami statybų planai dažniausiai atitinka tiek teritorijų planavimo įstatymą, tiek konkrečiam sklypui parengtą detalųjį planą. „Tad sklypo savininkai turi teisę, kurią jiems garantuoja ir Konstitucija, savo planus įgyvendinti“, - aiškino Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.
Jis priminė, kad prieš kelerius metus Kretingos gatvėje buvusios degalinės vietoje, šalia Šiltnamio gatvės, taip pat išdygo daugiabutis, teko keisti sklypo paskirtį iš komercinės į gyvenamąją, tačiau projektas įgyvendintas sklandžiai, jokių priekaištų aplink gyvenantys žmonės nepareiškė. „Tuo metu greta esantis sklypas, kuriame buvo Lietuvos kuro degalinė, adresu Kretingos gatvė 177A, užkliuvo, nors projektas irgi turėjo detalųjį planą, buvo apsvarstytas. Aplinkinių namų gyventojai vaikšto su pretenzijomis, kad čia nieko negalima statyti“, - stebėjosi G. Pocius.
Specialistas svarstė, kad į aplinkinių gyventojų nuomones politinė miesto valdžia reaguoja nuosaikiai, juos net palaiko. „Bet gyventojus būtų galima palaikyti tada, kai yra pažeidžiami aplinkinių sklypų naudotojų ir savininkų teisėti interesai. Bet jei jokių pažeidimų nėra, negalima sklypo savininkui realizuoti savo sumanymų„, - kalbėjo Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.
Jis teigė, kad galimai gyventojai yra sukurstomi ir priešiškai prieš statytojus nusiteikusių politinių jėgų, jis taip pat neatmeta versijos, kad galbūt rankas prikiša ir kompanijų konkurentai.
„Tačiau kurstymo atvejų akivaizdžiai yra“, - aiškino G. Pocius.
Priekaištauja tie patys žmonės
Klaipėdos miesto savivaldybės statybų ar kitokių pokyčių mieste užsakymus kontroliuojančio Savivaldybės investicijų ir ekonomikos departamento vadovas R. Zulcas aiškino taip pat susiduriantis su neracionaliais argumentais apsiginklavusais klaipėdiečiais.
Jie sukyla, kai mieste prireikia, pavyzdžiui, tiesti gatves arba dviračių takus, renovuoti Savivaldybės prižiūrimus pastatus ar erdves.
„Yra kelios žmonių kategorijos. Vieni linkę į naujoves, kiti - konservatyvesni arba, kitaip tariant, nenori, kad gyvenime išvis vyktų kokios naujovės.
Be to, susiduriame su tuo, kad nors projektai planuojami labai anksti, jie praeina tam tikras derinimo stadijas, yra paviešinami, tam tikros grupės žmonių atsiranda paskutinėje projekto stadijoje“, - stebėjosi R. Zulcas.
Investicijų ir ekonomikos departamento vadovas pastebėjo, kad pasipiktinimą reiškia kone tie patys žmonės. „Jie keliauja iš vieno projekto į kitą ir pagal savo galimybes bando blokuoti“, - sakė jis.
Valdininkas sakė pastebėjęs tendenciją, kad itin stengiamasi stabdyti projektus, numatytus centrinėje miesto dalyje.
„Dėl verslo įtakos, negaliu to pasakyti. Manau, kad tai susiję su politiniais dalykais“, - priežastį, kas lemia pasipriešinimą, įvardijo R. Zulcas.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.