Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Alfa.lt nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per trečiąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos bei Subačiaus naftos terminaluose perkrovė 1,44 mln. tonų naftos produktų. Tai 520 tūkst. tonų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kaip skelbia „Klaipėdos nafta“, rezultatus labiausiai nulėmė dėl verslo cikliškumo sumenkusi naftos produktų krova. Daugiau krovinių bendrovė tikisi sulaukti prasidėjus naftos verslui palankiam šaltajam sezonui.
Bendrovės valdomas SGD terminalas per trečiąjį šių metų ketvirtį priėmė tris dujovežius, taip pat įvykdytos keturios mažos apimties SGD perkrovos operacijos. Iš viso per trečiąjį šių metų ketvirtį išdujinta ir perkrauta 2,583 mln. MWh dujų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu - 5,799 mln. MWh. SGD terminalo veiklos apimtys buvo mažesnės dėl terminalo naudotojų užsakytų mažesnių pajėgumų.
Preliminarios SGD terminalų trečiojo ketvirčio pardavimo pajamos siekia 16,0 mln. eurų, kai pernai lyginamuoju laikotarpiu - 16,7 mln. eurų. Naftos terminalų 2018 m. trečiojo ketvirčio preliminarios pardavimo pajamos buvo 7,1 mln. eurų (2017 m. atitinkamo periodo pardavimo pajamos siekė 10,4 mln. eurų).
Iš viso bendrovės 2018 m. trečiojo ketvirčio pardavimo pajamos - 23,0 mln. eurų arba 15 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu (27,2 mln. eurų). Šių metų pirmų devynių mėnesių bendros „Klaipėdos naftos“ pardavimo pajamos - 75,8 mln. eurų arba 4,7 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu (79,5 mln. eurų).
Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Jusius bendrą trijų ketvirčių naftos produktų krovos mažėjimą aiškina keliais vienu metu sutapusiais nepalankiais veiksniais.
„Metų pradžioje pagrindiniai mūsų klientai atvežė daugiau krovinių nei planavo, reikšmingai viršydami savo įsipareigojimus, tad trečiąjį ketvirtį jų poreikis eksportuoti naftos produktus per jūrą buvo mažesnis. Įtakos turėjo ir kasmetinės Baltarusijos derybos su Rusija dėl dujų, kurios apima susitarimus ir dėl naftos, naftos produktų, kas lėmė sumažėjusius tranzitinių krovinių srautus.
Be to, Lenkijoje atsiradus didesnei dyzelino paklausai, „Orlen“ daugiau produkcijos nukreipė į Lenkijos rinką, tad jų dyzelino krova trečią ketvirtį buvo šiek tiek mažesnė“, - teigia M. Jusius.
„Klaipėdos naftos“ vadovas taip pat priduria, kad naftos produktų krovos verslas yra gan cikliškas, todėl naftos produktų krovos rezultatams įtakos turi ir sezoniškumas, o daugiau naftos terminale įprastai sulaukiama atšalus orams.